„Dirbame prie stipraus sankcijų paketo“ kartu su sąjungininkais Vakaruose, iš šios priemonės apima keletą aspektų, „įskaitant „Nord Stream 2“, parlamentui sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

„Nord Stream 2“ turėtų padvigubinti Vokietijos gaunamų rusiškų dujų apimtis. Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika sako, kad šie energijos šaltiniai jai gyvybiškai svarbūs, siekiant atsisakyti anglių deginimo ir branduolinių jėgainių.

Vokietija jau daug metų atkakliai siekė įgyvendinti 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio projektą, nepaisydama kritikos, reiškiamos sąjungininkų, besibaiminančių, kad šis vamzdynas padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių eksporto.

Iškilus pavojui, kad Maskva pasiųs savo pajėgas į Ukrainą, Vokietijos naujasis kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmąją savo darbo dieną perspėjo, kad tokiu atveju būtų imtasi priemonių prieš „Nord Stream 2“.

Dujotiekis buvo užbaigtas rugsėjį, bet Vokietijos energetikos priežiūros agentūra BNetzA nurodė, kad jo licencijavimo procesas tikriausiai užsitęs iki šių metų antros pusės.

Trečiadienį ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pripažino, jog jeigu Rusijai būtų įvesta sankcijų, Vokietijos ekonomika irgi nukentėtų.

„Jeigu bus sankcijų, nebus tokių, kurios nesmogtų Vokietijos ekonomikai“, – per spaudos konferenciją sakė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė svarstysiantis galimybę prie rengiamų priemonių pridėti tiesiogines sankcijas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad naujos sankcijos apims JAV aukštųjų technologijų, susijusių su dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir aerokosminiu sektoriais, eksporto suvaržymus.