Kraštutiniai dešinieji, liaupsinantys antiimigracinę politiką, islamofobiją ir gerovės valstybę, įsitvirtino Skandinavijos šalyse, pasinaudodami jų visuomenių, kuriose sparčiai mažėja šviesiaplaukių ir žydraakių individų, baimėmis.

Nors šiurpias skerdynes surengusio ir savo kaltę pripažinusio norvego Anderso Behringo Breiviko veiksmai sunkiai suvokiami tradicinės politikos požiūriu, šiam žmogui, kuris labai didžiuojasi tuo, kad jo protėviai buvo vikingai, didelę įtaką padarė per pastaruosius 15 metų plačiai paplitusi kraštutinių dešiniųjų ideologija.

A.B.Breivikas pirmadienį uždarame teismo posėdyje pareiškė, jog norėjo, kad jo atakos, nusinešusios 76 žmonių gyvybes, pasiųstų aiškią žinią Norvegijos kairiojo sparno vyriausybei, kad ji privalo sustabdyti "šiaurietiškos kultūros dekonstrukciją ir masinį musulmonų importą".

"A.B.Breivikas, žinoma, yra vienišas ekstremistas, vienišas nusikaltėlis", - naujienų agentūrai AFP sakė Oslo antirasizmo centro vadovė Kari Helene Partapuoli.

"Tačiau taip pat įdomu pastebėti, kad jis evoliucionavo tam tikroje socialinėje ir politinėje aplinkoje, kad šios šaudynės nėra atsitiktinumas. Jis neatėjo iš vakuumo", - sakė ji.

Pasak K.H.Partapuoli, Norvegijos populistinė dešiniojo sparno Pažangos partija "labai talentingai pakreipė visuomenės diskusiją", taip pat ir smerkdama musulmonus bei užsieniečius.

Šiaurės šalyse iki aštuntojo ir devintojo dešimtmečio beveik nebuvo ne europiečių bendruomenių, tačiau vėliau jose įsikūrė šimtai tūkstančių pabėgėlių iš konflikto zonų, tokių kaip buvusi Jugoslavija, Somalis ar kurdų regionai.

Pavyzdžiui, po 2003 metų JAV vadovaujamos invazijos į Iraką Švedija priglaudė daugiau pabėgėlių iš šios šalies nei visos didžiosios Europos valstybės kartu sudėjus, rodo Švedijos migracijos tarnybos duomenys.

Osle pernai populiariausias vardas, duodamas naujagimiui berniukui, buvo Mohammedas.

Šiuo metu daugiau nei 10 proc. gyventojų Švedijoje ir Norvegijoje yra gimę užsienyje, Danijoje šis rodiklis siekia apie 8 procentus. Tarp Oslo gyventojų gimusiųjų užsienyje yra 27 proc., o kai kuriuose Švedijos priemiesčiuose tokie žmonės sudaro daugiau nei 80 procentų, rodo oficialūs duomenys.

Prieš imigraciją nusistačiusių populistų dešiniųjų stiprėjimas, prasidėjęs Danijoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, atrodė nesustabdomas.

"Tačiau ksenofobija neišaugo, priešingai, kai kur ji netgi sumažėjo, galima sakyti, ja buvo klastingai išnaudota politiniais tikslais", - sakė Švedijos Geteborgo universiteto politikos mokslų profesorius Ulfas Bjereldas.

Norvegijos Pažangos partija, kuriai A.B.Breivikas priklausė kelerius metus, tačiau vėliau išstojo nusprendęs, kad ji yra per daug nuosaiki, pastaruosiuose rinkimuose užėmė antrą vietą, gavusi 23 proc. balsų.

"Nevaldoma islamizacija" yra vienas iš šios partijos lyderės Siv Jensen mėgstamiausių baubų visuomenei gąsdinti.

Danijoje liberalų ir konservatorių mažumos vyriausybei nuo 2001 metų buvo būtina Danijos liaudies partijos parama parlamente. Tai sudarė idealias sąlygas šiai dešiniojo sparno politinei jėgai skleisti savo idėjas.

Švedijos demokratų partija, kurios šūkis - "Švediška Švedija", rugsėjį pateko į parlamentą, sukeldama politinį žemės drebėjimą, kuris po septynių mėnesių pasikartojo Suomijoje - ten populistinė partija "Tikrieji suomiai" surinko 19 proc. balsų.

Šiaurės šalių kraštutiniai dešinieji dabar taip įsitvirtinę politiniame isteblišmente, kad, pasak ekspertų, nebetinka juos vadinti "radikalais".

"Jie įsitvirtinę, dabar jie yra dalis vyraujančios politinės srovės", - neseniai naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinių ir populistinių judėjimų ekspertas iš Švedijos Andersas Hellstroemas.

Tačiau kraštutinių dešiniųjų radikalusis sparnas yra "padrikas, be struktūros", sakė Skandinavijos ekspertas prancūzas Cyrilas Coulet.

"Norvegijoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, esama žmonių, susijusių su socialiniais tinklais, nedidelėmis skustagalvių grupėmis, kurie rengia atakas prieš užsieniečius", - sakė jis.