Kitas savaitgalis Lietuvoje bus ilgiausias šiemet – ne tik dėl keturių iš eilės laisvadienių, bet ir dėl sezoninio laikrodžių persukimo. 

Darbo diena perkelta į lapkričio 5-ąją

Šventinė Visų Šventųjų diena – lapkričio 1-oji – šiais metais yra antradienis, todėl Vyriausybė yra priėmusi sprendimą spalio 31-ąją, pirmadienį, paskelbti nedarbo diena ir už ją atidirbti lapkričio 5 dieną, šeštadienį. 

Taip buvo suformuotas keturių dienų ilgasis savaitgalis – kitas šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis ir antradienis – nuo spalio 28 iki lapkričio 1-osios. 

Lietuvos gyventojai turės pakankamai laiko aplankyti mirusiųjų giminių ir artimųjų kapus, kaip yra tradiciškai daroma Vėlinių išvakarėse. 

„Žiemos laiko“ išvis nėra

Be to, ilgojo savaitgalio metu prisidės dar viena papildoma valanda. Mat naktį į sekmadienį, spalio 30-ąją, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje bei dar keliose dešimtyse pasaulio valstybių, bus atšauktas vasaros laikas. Tai daroma kasmet paskutinį spalio sekmadienį 4 valandą laikrodžių rodykles pasukant viena valanda atgal. Dukart bus pragyventas laikas tarp 3 ir 4 valandos ryto. 

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį 3 valandą ryto laikrodžius pasukus viena valanda į priekį. Šiemet tai buvo padaryta kovo 27-ąją. 

Vasaros laikas, įvedamas kasmet kovą ir atšaukiamas spalį, dar vadinamas sezoniniu. 

Beje, populiarios sąvokos „žiemos laikas“ išvis nėra. Lietuva žiemos sezono metu gyvena savo juostiniame laike, tik nuo kovo iki spalio pabaigos taiko „persuktą“ vasaros laiką.

Faktiškai neįvykdys Seimo nutarimo

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Sezoninio laiko taikymas Lietuvoje nuolat sulaukia diskusijos. Į ją įsitraukė netgi valdžios institucijos. Po to, kai šiemet kovą buvo įvestas vasaros laikas, Seimas priėmė nutarimą, kuriame kreipiamasi į Vyriausybę, raginant ją informuoti Europos Sąjungos institucijas apie siekį atšaukti laiko kaitaliojimą. Be to, Vyriausybės paprašyta atlikti tyrimus, kurių metu būtų objektyviai išsiaiškintas sezoninio laiko poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai. 

Vyriausybė iš esmės neplanuoja vykdyti Seimo nutarimo, nes tyrimams neturi lėšų, o ES institucijose išsiaiškino, kad Lietuva yra vienintelė bendrijos valstybė, kelianti šį klausimą. Kitos jo nelaiko svarbiu ar pirmaeiliu, todėl nė neketina paremti Lietuvos.

Atšaukė laikrodžių sukinėjimą

Lietuva negali vienašališkai nevykdyti ES direktyvos dėl sezoninio laiko taikymo, nes tokiu atveju būtų baudžiama. 

Tuo tarpu dalis Lietuvos kaimynių, nepriklausančių ES, jau atsisakė laikrodžių sukinėjimo. Rusija, Baltarusija ir Ukraina ateinantį savaitgalį neatšauks vasaros laiko. Todėl nuo šiol žiemos ir vasaros sezonų metu bus nevienodi Lietuvos laiko skirtumai su Minsko, Kijevo, Maskvos ir Kaliningrado laiku. Pavyzdžiui, dabar Vilniaus ir Kaliningrado ar Minsko laikas sutampa, bet nuo spalio pabaigos kaimyniniame Rusijos regione ir Baltarusijoje bus viena valanda daugiau nei Lietuvoje. 

ES yra paskelbusi oficialų vasaros laiko įvedimo grafiką, kuriame numatoma, kad tai bus daroma mažiausiai iki 2016 metų. 

Pradėtas įvedinėti 1981-aisiais

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

Paskelbė ataskaitą

2008 metais Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – tuomet nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.