Seimas nepritarė, kad gruodžio 31-oji taptų šventine ir nedarbo diena. Ją siūlyta pavadinti Naujųjų metų išvakarių diena arba Kūčelių diena.

Ketvirtadienį Seimas nepritarė tai numatančioms Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Eduardo Šablinsko rengtoms Darbo kodekso pataisoms. Už šį pasiūlymą balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 19, 38 susilaikė.

Parlamentarai nutarė, kad projektas turėtų būti patobulintas.

„Gruodžio 31 dieną imituojame, kad dirbame darbą“, - pristatydamas projektą sakė E. Šablinskas.

Kaip argumentą jis minėjo, kad Lietuvos moterys nespėja tinkamai pasiruošti Naujųjų metų šventei, todėl jos priverstos atsiprašyti iš darbo.

„Dauguma žmonių, ypač moterų, tiesiog nervinasi, vargsta, kad spėtų pasiruošti vakarienei, kad atrodytų gražiai. Geri darbdaviai jas išleidžia iš darbo, blogi, aišku, palieka, ir jos kenčia, susigadina sau nervus, - aiškino politikas. - (...) Jos tą dieną iš tikrųjų nespėja nei apsidirbti namuose, nei pasiruošti pačios. Tad, vyrai, svarstykime, kaip joms padėti.“

Pasak jo, gruodžio 31-ąją žmonės tiesiog galėtų pabūti kartu.

„Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę “kūčelėmis„ ir gamindavę panašius valgius, kaip prieškalėdinėse Kūčiose, tik valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys“, - rašyta projekto aiškinamajame rašte.

„Esu sužavėtas, kaip rimtai jūs pristatote tą klausimą“, - kolegos projektą įvertino liberalas Remigijus Šimašius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius abejojo, ar Naujųjų metų šventimas yra lietuviška tradicija.

„Žinau, kad lietuviškos, krikščioniškos tradicijos yra Kalėdos, o čia prieš Naujuosius metus dar Snieguolės ir Senelio šalčio betrūktų. Tai nelabai mūsų tradicijos. Bet ar derinote tai su verslininkais, kaip jie į tai reaguoja? Ar nemanote, kad jeigu reikėtų švęsti kalėdinį laikotarpį, tai reikėtų parinkti šventinį laikotarpį tarp Kalėdų iki Naujųjų metų?“ - teiravosi J. Narkevičius.

Projekto autorius tvirtino, kad „verslininkai taip suderina veiksmus, kad, kai eina pinigas, nėra jokių švenčių“.

E. Šablinskas tvirtino, kad Finansų ministerijos duomenimis, dėl naujos švenčių dienomis valstybės biudžetas netektų nuo 25 iki 50 mln. litų.

„Darbietė“ Loreta Graužinienė pabrėžė, kad gruodžio 31-oji yra labai svarbi diena valstybiniam sektoriui ir biudžetinėms įmonėms.

„Tą dieną būna labai didžiulis darbo krūvis, kaip žinote, reikia užbaigti finansinius metus ir sutvarkyti taip pinigus, kad jų neliktų kitiems metams, surinkti visus dokumentus ir taip toliau (...) Jeigu būtų išeiginė diena, tie žmonės privalėtų dirbti ir reikėtų mokėti papildomai už šventinę dieną. Kita problema iškiltų, jeigu bankai nedirbtų 31 dieną, mūsų finansinių metų negalėtume normaliai uždaryti, jei baigtųsi gruodžio 30 dieną“, - teigė Seimo narė.

Šiuo metu Lietuvoje pagal įstatymą yra 13 švenčių.