Seimas antradienį priėmė pataisas, kuriomis atšauktas nuo kitų metų sausio turėjęs įsigalioti centralizuotas užsienio kalbų mokėjimo patikrinimas pretenduojantiems į valstybės tarnybą.

Už tai numatančias socialdemokratų inicijuotas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas antradienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 17 parlamentarų. Už pataisas vieningai balsavo valdantieji - socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, taip pat keli konservatoriai, vienas „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas.

Prieš arba susilaikė liberalai, taip pat didesnė konservatorių frakcijos dalis, balsavime dalyvavę Seimo narių mišrios grupės atstovai.

Šiomis pataisomis Seimas atšaukė nuo 2013 metų turėjusią įsigalioti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, kad tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas. Vietoje to įrašyta, kad tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Pataisas inicijavę socialdemokratai pagrindiniu pataisų motyvu nurodė taupymą - esą atsisakius numatyto bendro patikrinimo biudžete liktų apie 150 tūkst. litų. Replikuodamas į šį argumentą konservatorius Kęstutis Masiulis stebėjosi, kodėl necentralizuotas kalbos patikrinimas atsieis pigiau nei centralizuotas, nes ir vienu ir kitu atveju tikrintojams už darbą turės būti atlyginta.

„Tiesiog stebiuosi, išeina, kad anglų kalba yra ta sritis, kad jeigu bus atsisakyta vieningo patikrinimo centro, tai jau bus labai objektyvi sistema. Tai gal atsisakykim vieningo brandos egzamino? Vieningas egzaminavimo centras nesuvalgys daugiau lėšų, negu kiti patikrinimų būdai. Jeigu mes sakome, kad reikės tikrinti žinias, ar tikrins provincijoj, ar tikrins vieningas centras, ar taip, ar taip bus atlyginima, bet objektyvumo nuostolis didžiulis“, - sakė K.Masiulis.

Prieš pataisas kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eligijus Masiulis tvirtino, jog tokiomis pataisomis „naikinamos kliūtys kiek įmanoma greičiau į valstybės tarnybą susistatyti savus kadrus, nereikalaujant gebėjimų ir įgūdžių“.„Norėčiau palinkėti, kad valstybės tarnyba netaptų savų prieglobsčiu, visgi valstybės tarnybai keliami aukšti reikalavimai, ir nekeisti įstatymų pagal partijos bičiulių prašymus“, - sakė E.Masiulis.

Pataisas pateikusi socialdemokratė Milda Petrauskienė aiškino, jog tikrinant centralizuotai būtų pernelyg dideli žmonių srautai ir reikėtų daugiau samdomų specialistų, nei tikrinant vietoje.„Atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją praktiką bei į tai, kad centralizuotas užsienio kalbos tikrinimas valstybės biudžetui būtų nepagrįstai brangus, siūloma atsisakyti nuostatos, kad tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas. Siūlytina užsienio kalbos mokėjimo patikrinimą ar užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo tvarką reglamentuoti poįstatyminiu teisės aktu“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Projektą pristačiusi socialdemokratė Milda Petrauskienė gynėsi, jog užsienio kalbos mokėjimas valstybės tarnyboje dėl siūlomų pataisų nenukentės. „Užsienio kalbos mokėjimas tikrai nenukentės dėl to, paprasčiausiai bus sutaupomos lėšos apie 150 tūkst. litų“, - sakė parlamentarė.