Šįkart naujienų portalo kaunodiena.lt rubrikoje "Tavo diena" pristatome naują projektą "Blic žvilgsnis"! Tai naujas, įdomus ir trumpas žvilgsnis į Kauno vidurinių mokyklų, gimnazijų, kolegijų ir universitetų studentų bei moksleivių gyvenimą, laisvalaikį. Atvirai apie mokslus ir laisvalaikį - iš pirmų lūpų.

Šįkart kalbiname vieną iš projekto "Sandėlis" iniciatorių  27-erių Artūrą Bulotą. "Nenorėčiau, kad išskirtumėte mane iš kitų dabar jau prie šio projekto dirbančių žmonių, nes, visų pirma, mūsų tikslas yra suburti bendruomenę. Esu tik impulsas, sraigtelis viso to mechanizmo pradžioje", - pokalbį pradėjo kuklus vaikinas.

- Kokia yra jūsų aukštoji mokykla? Kur studijavote?

- Mokiausi Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakultete. Jei atvirai, esu amžinas studentas, nes vienos akademinės atostogos keitė kitas kartu su projektais, kurių ėmiausi. 

- Kaip manote, ar Kaune jauni žmonės turi pakankamai erdvės ir galimybių savo idėjoms realizuoti?

- Pastaraisiais metais buvo galima stebėti labai daug gražių iniciatyvų. Muzikos, architektūros, šokio, meno, dizaino, ne-formato renginiai, užsiėmimai ar kūrybinės dirbtuvės buvo matomos ir pasiekiamos. Galbūt šiek tiek per daug dirbame sau. Turiu galvoje, kad tai darome per daug uždarai ir nemokame to išviešinti ar pasidžiaugti . Bet tai malonios problemos, kurių dalis išsispręs su laiku. Išmokome domėtis, bandome suprasti, ateis ir pilnatve persunktas mokėjimas džiaugtis kitų darbu ir rezultatu. Juolab, kad Kaune atidaryta eilė galerijų, renovuota ar atkurta erdvių, kurios tinkamos pasirodyti ar pristatyti. Visko lyg ir yra. Tereikia gerų kuratorių, žmonių matančių talentus, puoselėjančių ir mylinčių. Galinčių daugiau duoti nei imti.

- Kaip kilo mintis sukurti "Sandėlio" projektą?

- Tai labai organiška mintis. Mums pasisekė, jog ilgą laiką buvome ir esame apsupti kūrybingų, reiklių žmonių. Tiesiog atėjo diena kai norisi būti su jais visais po vienu stogu. Atėjo supratimas, ką gali duoti šalia dirbantis kolega ar jo nuomonė. Gal išmokom dalintis? Ironiška, bet gi “Kaunas dalinasi”. Tik "Sandėlis"dalybas pradėjo dar anksčiau.

- Vyrauja nuomonė, jog čia jaunimo kultūra yra apmirusi, o Kaunui klijuojama studijų miesto etiketė jau nebeatitinka realybės. Ką apie tai manote?

-  Aš esu netinkamas žmogus kalbėti apie švietimo sistemą. Iš vienos pusės esu skeptikas, o iš kitos pusės labai nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas vesti paskaitas kaip kviestinis lektorius. Praeitais metais turėjau laimę sutikti dalį beveik visų Kauno aukštųjų mokyklų studentų. Vedžiau paskaitas apie karjerą ir sėkmę. Žinote, tie jauni protai tokie drąsūs, imlūs ir žingeidūs. Tačiau ilgainiui apima jausmas, kad jie net nežino, ką iš tikro gali. Atrodo, jog niekas jiems garsiai nesušunka: “visus tuos įdomius ir gerus dalykus daro tokie patys žmonės kaip ir tu”. Kaunas yra studijų miestas ir su tuo viskas gerai. Bet dėl studijų dar verta diskutuoti.

- Kokius jaunus žmones čia matote, sutinkate jūs?

- Pirmiausia masė. Deja, pilka ir neįdomi. Jaunas žmogus jau dabar ima kieno nors “jungą” ir į gyvenimą žiūri tamsesnėmis spalvom. Kita dalis -  perdėti optimistai ir maksimalistai, svaigstantys nuo žinojimo, kad ateis diena ar naktis kai nubusi sėkmingas ir turtingas. Deja, tik menka mažuma ima gyvenimą už rankos ir veda ten, kur nori jie patys. Yra kantrūs pirmiausia kitiems, tuomet sau, aplinkybėms ir žinioms, kurias gauna. Tai žmonės, kurie turi kuo užsiimti ir planuoja savo laiką, nešvaisto jo. Ačiū Dievui, tokių žmonių vis dar sutinku. Jų daugėja. Jie ateitis!

- Ar galėtumėte įvardinti tris pagrindinius dalykus, kuriuos iš užsienio miestų norėtumėte perkelti į Kauną?

- Man atrodo, kad nereikia sakyti “norėčiau”, nes tai vyksta. Beveik kiekvienoje iš savo paskaitų klausiu, ar kauniečiai prisimena Kauno senamiestį ir kavines iki Hanza dienų. Juk po jų viskas pasikeitė. Mes per vieną naktį apsigalvojom ir nebebijome išsinešti kavinės staliuko į lauką, susėsti ant Vilniaus gatvės grindinio ir gerti kavą kibirais. O ar ne to mums trūko? To laisvumo kai gali žiūrėti praeiviui į akis, o ne nuleist galvas su pirmu žvilgsniu. Kelionės… mes tapome tikri pasaulio mylėtojai! Jauni žmonės dar niekada tiek nekeliavo kiek dabar, mes vežame tą kultūrą, daiktus, įpročius ir bandome juos čia, šioje aplinkoje. Galiausiai darbas. Jauni specialistai yra puikiai vertinami, jie dirba tarptautinėse kompanijose ir gali sau leisti oriai gyventi, būti jaunomis šeimomis ir aktyviais miestiečiais. Viskas vyksta. Mes ir esame tas užsienis, tik vis žiūrim tolyn, o viskas jau čia. Būkim kantrūs.

- Kur ir kokį save įsivaizduojate po dešimties metų?

- Tikiuosi, kad sveiką ir apsuptą jaunesnių už save. Būčiau laimingas jei vis dar būsiu įdomus ir aktualus. Jei tai ko imamės dabar taps reikšmingais postūmiais miestui ir tame mieste gyvenantiems, tai būtų prasminga. Tikiuosi, kad ir po 10 metų norėsis nuveikti ką nors prasmingo.

Studijuoji? Mokaisi? Užsiimi įdomia veikla po paskaitų ar pamokų? O galbūt pažįsti linksmą ir veiklų žmogų!? Rašyk mums e-pašto adresu [email protected] ir tapk "Tavo diena" herojumi!