Šiandien, kai kas išgirsta, jog į savo tėvus kreipiuosi "Jūs", iškart nustemba ir pradeda pamokslauti: "Kodėl taip šaltai? Juk dabar ne akmens amžius. Jei kreipiesi "jūs", tai ir santykiai tampa šalti". Bet ar tikrai? Mano santykiai su tėvais yra puikūs, normalūs. Tiesiog tokie, kokie ir turi būti vaikų ir tėvų santykiai. Mes bendraujame, galime su mama pasikalbėti apie viską, nuolat viena kitą išklausome, išeiname į miestą išgerti kavos, lankomės renginiuose, koncertuose, spektakliuose. Su tėčiu santykiai taip pat puikūs. Tiesiog nuo pat vaikystės girdėjau tėvus pagarbiai bendraujant su seneliais, kurių santykiai taip pat visada buvo šilti ir artimi, todėl tai tapo normaliu dalyku mūsų šeimoje. Taip pat kreipiuosi ir į nepažįstamuosius, nors man tik 26-eri, tačiau ir į jaunesnius, bet nepažįstamus žmones kreipiuosi "jūs". Be abejo, sulaukiu prašymų kreiptis "tu", tuomet ir sutariame, kaip bendrausime, kaip bus kreipiamasi ateityje. Jau nekalbu apie vyresnius žmones į kuriuos yra tiesiog būtina kreiptis "jūs". Vien iš pagarbos vyresniam žmogui, jo patirčiai. 

Tik štai kai išgirstu kaimynų vaikus į senelius ir tėvus kreipiantis "tu", man tai skamba bjauriai ir familiariai. Familiarumo gausu ir pranešimuose spaudai, reklamose, biuruose ir mokslo įstaigose. Tačiau, mano nuomone, tai nėra teisinga. Kreipinys "jūs" santykių nepadaro šaltais ar nedraugiškais, tai tiesiog parodo, jog tu gerbi vyresnius žmones, mokaisi iš jų ir vertini juos. Tik tiek. Ir nereikia to keisti šlykščiu familiarumu, kurio dabar pilna visur.