Prie televizoriaus ekranų sėdintys pasaulio futbolo čempionato žiūrovai išgirsta: "Kampinis, ir skolose vėl skęsta Portugalija, o ne Vokietija. Viskas kaip Europoje." Vienas geriausių futbolo komentatorių Lietuvoje Nerijus Kesminas šypsosi iš savo frazės ir tikina: "Taip, ji linksma ir pasakyta sąmoningai."
– Tai penktasis čempionatas, kurį komentuoji. Kokį įspūdį paliko šis Brazilijoje?
– Įdomus čempionatas. Tačiau dažniausiai staigmenos baigiasi ketvirtfinalyje. Pusfinaliuose – logiškos komandos. (Su Nerijumi kalbėjomės prieš Brazilijos ir Vokietijos rungtynes.) Jei kas prieš čempionatą įvardytų šias poras, nesakytume, kad sensacingas ketvertas. Tai – komandos, įprastai skiriamos prie favoritų, kovojančios dėl aukščiausių vietų.
– Tačiau šįkart ketvertukas – be netikėtumų. Pavyzdžiui, tokių kaip 2002 m., kai dėl trečios vietos rungėsi Pietų Korėja ir Turkija.
– Ko gero, tas čempionatas ir buvo vienintelis, kuriam įtakos gal turėjo ir neįprastos sąlygos – jis vyko Azijoje.
– ... ir teisėjas, kuris "nužudė" italus, žaidusius su šeimininkais korėjiečiais?
– Taip, patempė ir teisėjas. Nors šiame čempionate teisėjai tempė brazilus.
Prieš čempionatą prognozavau, kad pirmą vietą iškovos Vokietija. Po rungtynių su Gana šiek tiek suabejojau, bet paskui vėl grįžau prie savo nuomonės.
2006 m. Jurgeno Klinsmano komanda žaidė gražiai. Už gražų žaidimą galime ją pagirti ir 2010 m. Vis dėlto Vokietijos stiprybė – ne išorinis blizgesys, o drausmė, nugalėtojų mentalitetas. 2010 m. jie buvo jauni, ištroškę, o dabar tai yra subrendusi komanda.
– Girdamas Vokietiją nori įtikti komentatoriui Linui Kunigėliui ir prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui, kurie yra dideli šios rinktinės gerbėjai?
– (Juokiasi) Aha, uždėk prieš juos man pliusą.
– Tačiau tu nesergi už vokiečius.
– Sergu už gerą futbolą. Mano komanda gali pasikeisti 30 minutę. Žinau, kad sunku patikėti, bet sergu tik už vieną komandą – Lietuvos rinktinę.
Nenorėjau, kad šiame čempionate laimėtų brazilai. Negražios tos istorijos su Kroatija, Kolumbija. Kalbu ne apie žaidėjus, bet apie teisėjavimą. Per daug politikos, šlykštoka, nors ir nesu nusiteikęs prieš futbolininkus.
– Komentatorius N.Kesminas 1998 m. pasaulio futbolo čempionate ir šiame – pasikeitęs.
– Žinoma! Žmonės keičiasi, jau nekalbant apie komentavimą. Kuo pasikeičiau? Dabar esu brandesnis, nors apie save kalbėti sudėtinga. Stengiuosi tobulėti, atrasti gerų dalykų. Negali ištisai kartoti tų pačių frazių. Įdomu būtų paklausyti, kaip komentuoja anas 1998-ųjų Kesminas.
– Vieni dabar giria žodžių žaismą ir linksmas frazes naudojančius Rusijos, kiti – solidžius ir puikiai futbolą išmanančius britų komentatorius.
– Stengiuosi pasiimti, kas man atrodo gražu, iš rusų, anglų ir, beje, iš vokiečių komentatorių. Nemanau, kad nėra absoliučiai geriausių. Žinoma, yra mokyklos, nacionalinė stilistika. Rusai dažnai kalba, kas ant seilės užeina, ir tai skamba gana smagiai. Stengiuosi adaptuoti lietuviškam kontekstui geriausius dalykus. Bet smagiau, kai pats galiu linksmai perteikti kokį epizodą.
– Tačiau vargu ar išgirsime tave tarsi Lotynų šalių komentatorių rėkiantį "gooooool", "gol, gol, gol, gol, gol" ar "gooolaaaazoooo"?!
– (Šypsosi) Ar mums to reikia? Be to, rėkti "įvartis" sudėtingiau nei "gooool".
– Ką gero galima pasakyti apie komentatorių N.Kesminą?
– (Juokiasi) Girtis? Stebuklingų dalykų nėra. Stengiuosi mažiau klysti, o klaidas vertinu rimtai.
O blogo? Neskaitau komentarų apie save. Bet turbūt teisybę komentaruose rašo futbolą išmanantys kritikai. Žinoma, neteisybė, kad esu "gaidys" ar kaip ten dar piktai įžeidinėjami varžybų komentatoriai.
Bet ar verta skaityti komentarus internete, kai iš 70 – tik du bus protingi ir privers susimąstyti. Per pasaulio čempionatą tai yra tik laiko gaišinimas. Galbūt vėliau paskaitysiu.
– Bet futbolo rungtynes žiūri 120 min., nors nėra įvarčių.
– (Juokiasi) Su futbolu kitaip. Kartais jis būna labai gražus, nors rezultatas 0:0.
– Ką gali gero ir blogo pasakyti apie konkurentą Tautvydą Meškonį?
– Jis – kolega, o ne konkurentas. Labai atsakingai rengiasi rungtynėms. Aš į tai žvelgiu šiek tiek atsainiau. Ir man užtenka kompiuterio ekrano, o jis būna prisirinkęs šūsnis informacijos, popierių. Išgirdęs išsprūdusią klaidelę, brūkšteliu jam žinutę.
Kalbininkai mums siunčia klaidų sąrašus. Padiskutuojame ir su komentatoriais Maksimu Vojevodinu, Romanu Buršteinu. Pavyzdžiui, teisingai man sako: "Tu 30 kartų kartoji, kad tai geriausios belgų rungtynės, o turinys kur?"
– Beje, kas tau nutiko per Prancūzijos ir Hondūro rungtynes? Oi, kiek komentarų buvo internete.
– Aha, pats jaučiau, kad plaukiu. Nuovargis. Reikėjo komentuoti rungtynes išvakarėse 19 ir 4 val. Būna, kad jauti, jog dėl nuovargio plauki ir nelabai ką gali padaryti.
– Kiek kavos ar energinių gėrimų išgeri per bemiegę naktį?
– Prieš rungtynės – puodelį kavos ir dar vieną – per pertrauką. Tą sunkią naktį, kai komentavau 19 ir 4 val. ryto, išgėriau daugiau kavos. Bet jei gerai pailsiu, kavos nereikia.
– Kas yra sunkios rungtynės komentatoriui?
– Nuobodžios. Tu esi žaidimo dalis, gyveni emocija, kuri ateina iš žaidimo. Jei rungtynėse aistros verda, verdi ir tu. Kai nuobodu, esi priverstas lipti per save.
– Prisimink komentuotų įspūdingiausių rungtynių trejetuką.
– 1999 m. Čempionų lygos finalas tarp "Bayern" ir "Manchester United", kai Mančesterio futbolininkai per teisėjo pridėtą laiką pelnė du įvarčius ir laimėjo 2:1.
Dar vienas finalas, kai po pirmo kėlinio "Milan" pirmavo 3:0, "Liverpool" išlygino ir laimėjo po baudinių. Na, ir tebūnie šviežios, pernai metų nacionalinės emocijos tarp Vilniaus "Žalgirio" ir Poznanės "Lech".
– Ir, be abejo, buvo rungtynių, kai jauteisi puikiai atlikęs savo darbą.
– Būna, kelias dienas jauti emocijas. Tačiau jei komentatorius nuolat vaikšto galvą iškėlęs, kažkas jam blogai.
Komentatoriai, kurie man pavyzdžiai? Turbūt tie, su kuriais augau. Tuo metu galėjome žiūrėti Rusijos televiziją, todėl išskirsiu legendinius Nikolajų Ozerovą, Vladimirą Maslačenką ir gruziną Kotė Macharadzę. Lietuvis Vladas Janiūnas įdomiai komentuodavo. Ir dabartiniai NTV komentatoriai, kuriuos gerai pažįstu. Retkarčiais susitinkame žurnalistų futbolo turnyruose.
Pakalbame ir apie komentavimą. Tik jie nieko negali pasakyti apie mūsų, lietuvių, komentavimą, nes jiems tai – paukščių kalba.
– Išdrįsi pasakyti, koks geriausias lietuvis futbolo komentatorius?
– Savęs nevertinsiu. Ir niekada nesakyčiau, kad tai – Nerijus Kesminas. Bandė futbolą komentuoti ir Linas Kunigėlis, Robertas Petrauskas – neblogai sekėsi. Man patinka ir jaunieji – Gediminas Reklaitis, Maksas Vojevodinas, puikus – Žydrūnas Grudzinskas, nors jis vadinamas antru numeriu. Puikius duomenis turi Paulius Jakelis. Visi turi gerų pusių.
– Tačiau net ir geriausi pridaro kvailysčių. Kad ir minėtas Nikolajus Ozerovas, riebiai nusikeikęs, regis, per ledo ritulio rungtynes.
– Visada pasakoju tą pačią istoriją, kai žaidė "Chelsea" su "Liverpool". Komentavau su Vytaru Radzevičiumi. Skubėjau iš darbo, paprašiau jo pradėti prieš reklamą, paskui prisijungsiu aš. Įbėgau komentuoti, o man pamiršo įjungti mikrofono garsą ir žiūrovai girdėjo tik Vytarą. Kalbu daug, Vytaras pasako, ką reikia, todėl – trys minutės tylos, paskui Vytaro komentaras tarsi iš kosmoso. Regis, dešimtą minutę – įvartis. Pusantros minutės komentavau, rėkiau, o draugai vėliau pasakojo: "Po įvarčio – pusantros minutės tylos ir staiga Vytaras sako: "Taip, iš tikrųjų gražus įvartis."
Ir tik paskui pradėjo skambinėti: ar Kesminas yra?
– Turbūt jau žinai savo šio čempionato perliukus?
– Komentarų internete nepažadu perskaityti, bet apie perliukus – būtinai. Gali kelis paskaityti?
– "Taip, be abejo, kairė koja, kitos kojos A.Robbenas kaip ir neturi", "Kampinis, ir skolose vėl skęsta Portugalija, o ne Vokietija. Viskas kaip Europoje", "Buvo matoma Brazilijos ir Kroatijos rungtynėse, kad teisėjas norėtų bėgti į rūbinę ir ten užsirakinti"...
– Linksma. Tokios frazės sakomos sąmoningai.
– Kiek šalių tau leido aplankyti futbolas?
– Daugybę, nors ne visos darbinės komandiruotės susijusios tik su komentavimu. Europoje nebuvau tik Maltoje, San Marine, Lichtenšteine.
– Neabejoju, kad komentavimas studijoje ir stebint varžybas gyvai skiriasi kaip dangus ir žemė.
– Oi, žinoma. Komentuodamas futbolą stadione į monitorių beveik nežiūriu. Gyvai matau išsidėstymus, kaip žaidėjai juda, o ekrane nematau futbolo – tik tiek, kiek rodo vaizdo kamera, kur juda kamuolys. Kas yra buvęs stadione, supranta, koks skirtumas žiūrėti rungtynes gyvai ir per televizorių.
– Kokiame stadione norėtum komentuoti varžybas?
– Iš visų stadionų, kuriuose buvau, geriausia atmosfera Lisabonos "Estádio José Alvalade", kur žaidžia "Sporting". Nuostabi akustika, nors ten yra tik apie 40 tūkst. vietų. Taip pat patiko Niukaslo "St.James Park" stadionas, kur žaidžia "Newcastle United". Praėjusiais metais buvau Miuncheno "Allianz Arena" – irgi patiko.
– Koks keisčiausias matytas stadionas? Angoloje ar mažame Venesuelos miestelyje?
– Ne, Lotynų Amerikoje nebuvau. Didžiausia egzotika galbūt buvo Turkijos "Trabson" komandos stadionas? Turkų reagavimas į svetimą komandą ir savotiškas grėsmės jutimas suteikė egzotiško prieskonio.
– Neabejoju, kad pamatę tave, ypač apšilę žiūrovai, nori pakalbėti ir sužinoti, už ką serga Kesminas.
– Kai jie sako, ar galima paklausti, pasakau, kad neklaustų tik vieno – už ką sergu. Nes tokių klausimų šimtai ir jie vargina. Pastaruoju metu atsakau – už Lietuvą.
– Paskui turbūt klausia, kas geresnis – Messi ar Ronaldo?
– Irgi labai populiarus klausimas. Christiano Ronaldo – genialus futbolininkas, bet man labiau imponuoja Messi. Nepatinka Ronaldo elgesys, povyza, dešimt kartų per rungtynes demonstruojama kankinio veido išraiška.
– Kas geriausias šio čempionato žaidėjas? FIFA šokiravo, kad pirmauja prancūzas Karimas Benzema.
– Oi, nejuokauk. Geriausią įspūdį palieka Arjenas Robennas. Messi? Argentinos komandoje labiau čempionate patiko Angelas de Maria ir maloniai nustebino belgas Kevinas de Bruyune. Nesitikėjau, kad jis taip suspindės, toje komandoje yra ne vienas puikus futbolininkas.
– O kur puikiai žaidžiantys vartininkai?
– Patiko Meksikos rinktinės vartininkas Guillermo Ochoa, geras Kosta Rikos Keyloras Navas. Tačiau geriausias – Vokietijos Manuelis Neueris. Jis gali siautėti ir baudos aikštelėje, gali žaisti ir abiem kojomis, ir galva.
– Skaičiau vieną komentarą apie Kesminą: jis taip myli futbolą, kad dėl jo pražilo – plaukai jau seniai baltutėliai kaip sniegas.
– (Šypsosi) Anksti pražilo mano tėtis, anksti – brolis. Futbolas dėl to nekaltas.
N.Kesmino perliukai
"Kampinis, ir skolose vėl skęsta Portugalija, o ne Vokietija. Viskas kaip Europoje."
"Buvo matoma Brazilijos ir Kroatijos rungtynėse, kad teisėjas norėtų bėgti į rūbinę ir ten užsirakinti."
"Dabar rodomas Cristiano Ronaldo, nes jis yra Cristiano Ronaldo."
"Taip, be abejo, kairė koja, kitos kojos A.Robbenas kaip ir neturi."
"Įvartis yra įvartis, ir įvarčiui į dantis nežiūrima."
"Artileristų Urugvajaus komandoje šiuo metu yra, o tų, kurie jiems padavinėtų sviedinius – trūksta."
"Tikiuosi romantiško futbolo tarp Danijos ir Japonijos rinktinių."
"Dinamitas sudrėkęs, taip galima sakyti prisiminus Danijos rinktinės pravardę. Šiandien daug daugiau sprogstamosios jėgos turi Japonijos rinktinė."
"Progos, sakyčiau, nevaikiškos."
"Nepaisydamas to, kad miršta, Wilsonas Palaciosas dabar atsikels ir tęs rungtynes."
"Ispanijai šiandien penktadienis ir trylikta diena. Olandijai – ne."
"Johnas Boye paliko koją ten, kur ir reikėjo."
"Čia ne dailusis čiuožimas ir ne gimnastika – už grožį niekas balų neduoda."
"Viskas be aiškesnės futbolo minties – kažkas kažkur bėga, kažkas kažką daro."
"Jeigu kalbėtume apie turnyrinę situaciją, kalbėti apie ją dar anksti."
Naujausi komentarai