Kritikos strėlės šios rinktinės link lekia ne veltui – po fiasko 2016 metų Europos čempionate, kai dideles viltis puoselėjusi ir atrankoje į turnyrą puikiai pasirodžiusi Rusijos (FIFA-63) komanda turėjo važiuoti namo jau po grupės etapo, ir toliau tęsėsi ne patys geriausi laikai. Praėjusį rugpjūtį komandos vairą į savo rankas perėmus Stanislavui Čerčesovui, rinktinė nusileido Kosta Rikai (FIFA-19), Katarui (FIFA-88) ir Dramblio Kaulo Krantui (FIFA-47).

Tiesa, pastarojo meto rezultatai įpūtė daugiau optimizmo – lygiosios su Belgija (FIFA-7) ir Čile (FIFA-4), nugalėta Vengrijos ekipa (FIFA-33). Nors, regis, pamažu krapštomasi iš milžiniškos duobės, į kurią pakliūta praėjusiame Europos čempionate, kritikai vienbalsiai sutinka, kad strategui, norint kažką pasiekti jau šį birželį bei tinkamai paruošti komandą kitų metų Pasaulio čempionatui, teks nuveikti didžiulį darbą.

Milžiniškas spaudimas

Rusijos futbolo federacijos uždaviniai, iškelti S. Čerčesovui, išties nemenki – bent jau patekti į šio svarbiausio pasaulyje futbolo turnyro pusfinalį. Kadangi Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje, kiekvienos prasčiau sužaistos rungtynės neabejotinai sulauks milžiniškos kritikos. Tad nors Konfederacijų taurė ir turėtų tapti lyg bandymų aikštele strategui prieš svarbiuosius 2018-uosius, tačiau visuotinis spaudimas jau dabar neabejotinai slėgs S. Čerčesovą ir visą komandą, iš kurios tikimasi daug.

Konfederacijų taurė, ko gero, bus didžiausias iššūkis anuomet rinktinės vartuose stovėjusiam treneriui – kol kas svariausiu jo pasiekimu laikomas su Varšuvos „Legia“ ekipa pasiektas dublis – pernai laimėtas Lenkijos čempionatas ir taurė. Taip pat prisimenamas ir geras 2007 m. sezonas su Maskvos „Spartak“, kuris dėl čempionų vardo iki paskutinių kovėsi su Sankt Peterburgo „Zenit“. Taip pat vertas dėmesio ir Maskvos „Dynamo“ žygis iki Europos lygos šešioliktfinalio 2014-aisiais.

Tiesa, trenerio paskyrimas buvo iškart sukritikuotas, nes jis nėra vadovavęs vienai ekipai daugiau nei dvejus metus. Manoma, kad, jei Rusijos rinktinei ir pavyktų gerai pasirodyti Konfederacijų taurėje, visiškai neaišku, kas komandos lauktų prasidėjus kur kas svarbesniam turnyrui, kuriame, ji, beje, dar niekada neperžengė grupės etapo.

Tam, kad nutildytų kritikus, S. Čerčesovas turės visai neblogą sudėtį: „Zenit“ puolėjas Artiomas Dziuba ir „Krasnodar“ ekipai atstovaujantis Fedoras Smolovas turėtų sudaryti neblogą puolimo tandemą, o aikštės viduryje dėmesį reikėtų atkreipti į Maskvos CSKA atstovaujantį Alaną Dzagojevą bei Maskvos „Spartak“ spalvas ginantį Denisą Glušakovą. Vartuose neabejotinai pamatysime komandos kapitoną Igorį Akinfejevą (Maskvos „CSKA“).

Portugalai – grupės lyderiai?

Kol kas tik du turnyro šeimininkai yra jį laimėję – 1999 metais Meksika namie 4:3 įveikė Braziliją, o 2010 metais jau brazilai namie 3:0 sutriuškino ispanus. Nors norų daug, Rusijai galbūt prireiks ir sėkmės, norint išsikrapštyti iš A grupės, mat jos varžovai– itin galingi.

Štai 2016 metų Europos čempionų portugalų (FIFA-8) treneris Fernado Santosas į komandą pakvietė daugumą pernai vasarą titulą iškovojusių savo žvaigždžių. Antrą kartą iš eilės su Madrido „Real“ Čempionų lygoje triumfavęs, Ispanijos pirmenybėse siautėjęs bei ambicijų dar vieną taurę į trofėjų sąrašą įsirašyti nestokojantis Cristiano Ronaldo turbūt bus ryškiausia turnyro žvaigždė. Tris įvarčius EURO 2016 pelnęs puolėjas sudarys puikų tandemą su tiek pat kartų pernai varžovus nubaudusiu Nani („Valencia“, Ispanija).

Komandoje žvaigždžių netrūksta: saugas Joao Moutinho („Monaco“, Monakas) bei puolimą galintys sustiprinti Ricardo Quaresma (Stambulo „Bešiktas“, Turkija) ir už įspūdingą 43 mln. svarų (49,5 mln. eurų) sumą į „Manchester City“ (Anglija) persikėlęs Bernardo Silva.

Nors „ant popieriaus“ ekipa atrodo įspūdingai, tačiau pernai Europos čempionate gavo nemažai kritikos dėl gana prasto žaidimo ir dėl to, kad turnyre vos kartą laimėjo per pagrindinį rungtynių laiką. Tad jei F. Santosui nepavyks pagerinti komandos puolimo, rinktinė gali pateikti ne tik malonių siurprizų jau grupės etape.

Nuo pastarojo triumfo – 18 metų

Meksika (FIFA-17) yra vienintelė ekipa šiųmetiniame turnyre, kuriai kada nors yra pavykę triumfuoti Konfederacijų taurėje, – 1999 metais. Šįkart į jį Šiaurės Amerikos atstovai pateko nugalėję 2015 metų CONCACAF Aukso taurės varžybose bei papildomose rungtynėse 3-2 įveikę savo amžinus priešininkus JAV futbolininkus, kurie CONCACAF Aukso taurę iškovojo dviem metais anksčiau.

Nors prie šio pasiekimo dabartinis komandos treneris Juanas Carlos Osorio ir neprisidėjo, jo vadovaujamos komandos forma išties stebina – nuo tada, kai 2015 metų spalį perėmė komandos vairą, kolumbiečio treniruojama komanda iš 24 rungtynių šventė 18 pergalių ir tik dukart pralaimėjo. Tiesa, vienas jų buvo itin skaudus – 2016 metų „Copa America“ turnyre meksikiečiai net 0-7 buvo pažeminti Čilės futbolininkų (FIFA-4), kurie galiausiai ir tapo viso turnyro nugalėtojais.

Štai Rusijoje daug kas priklausys nuo komandos lyderio puolėjo Javiero Hernandezo (Lėverkuzeno „Bayer“, Vokietija) pasirodymo. Ką statyti puolimo grandyje, treneris tikrai turi iš ko rinktis: Giovanio dos Santoso (Los Andželo „Galaxy“, JAV), Oribe Peraltos (Meksiko „America“) ir Carloso Velos (San Sebastiano „Real Sociedad“, Ispanija). Taip pat verti dėmesio komandos branduolį greičiausiai sudarysiantys saugai Hectoras Herrera („Porto“, Portugalija), Andresas Guardado (Eindhoveno „PSV“, Nyderlandai) bei pastarojo bendraklubis gynėjas Hectoras Moreno.

Grupės autsaideriai – svečiai iš Okeanijos

95 vietą FIFA reitinge užimanti Naujoji Zelandija pelnytai laikoma silpniausia grupės komanda. Praėjusiais metais Okeanijos futbolo konfederacijos (OFC) Tautų taurę po 11 metrų baudinių serijos iškovojusi komanda Konfederacijų taurėje jau dalyvavo tris kartus, tačiau neiškovojo nei vienos pergalės – vienąkart sužaista lygiosiomis ir pelnyti vos du įvarčiai.

Ryškių žvaigždžių komanda neturi, tačiau bus išties įdomu, kaip seksis „Leeds United“ (Anglija) garbę ginančiam puolėjui Chrisui Woodui ar Marselio „Olympique“ (Prancūzija) priklausančiam Billui Tuilomai. Komandą treniruoja anglas Anthony Hudsonas, kuris neturi itin daug tarptautinio treniravimo patirties – jis vos metus treniravo Bahreimo nacionalinę komandą.

Paskutinėse dviejose draugiškose rungtynėse komanda neparodė nieko įspūdingo – minimaliais rezultatais 0-1 pralaimėta Šiaurės Airijos ir Baltarusijos vienuolikėms. Tad itin mažai kas tikisi, kad N. Zelandija pateks tarp dviejų stipriausių A grupės ekipų, kurios keliaus į kitą turnyro etapą.

Pilnas komandų sudėtis galite rasti čia.

A grupės varžybų tvarkaraštis:

Birželio 17 d. (šeštadienis):

18 val. Rusija – Naujoji Zelandija (Sankt Peterburgas).

Birželio 18 d. (sekmadienis):

18 val. Portugalija – Meksika (Kazanė).

Birželio 21 d. (trečiadienis):

18 val. Rusija – Portugalija (Maskva);

21 val. Meksika – Naujoji Zelandija (Sočis).

Birželio 24 (šeštadienis):

18 val. Meksika – Rusija (Kazanė);

18 val. Naujoji Zelandija – Portugalija (Sankt Peterburgas).

Pusfinaliai:

Birželio 28 diena (trečiadienis) 21 val. (Kazanė);

Birželio 29 diena (ketvirtadienis) 21 val. (Sočis).

Rungtynės dėl 3 vietos – liepos 2 diena (sekmadienis) 15 val. (Maskva).

Finalas – liepos 2 diena (sekmadienis) 21 val. (Sankt Peterburgas).

Visas rungtynes transliuos LRT.