2005 – 2008 metais Kauno FBK „Kauno“ komandoje rungtyniavęs saugas iš Gruzijos Givi Kvaracchelija dabar gyvena Tbilisyje su žmona lietuve Agne ir dviem dukrelėmis – penkerių metų Ana ir metukų Marija.

G.Kvaracchelija Kaune ne tik žaidė futbolą. Šiame mieste jis sutiko savo gyvenimo meilę – 2008 metų kovo pradžioje sumainė aukso žiedus su Agne Visockyte. Vestuvių pokylyje, kuriame teko dalyvauti,  buvo nemažai FBK „Kauno“ žaidėjų.  Nenuostabu, kad Givi iki šiol jaučia šiltus jausmus tiek Kauno miestui, tiek FBK „Kauno“ komandai.

- Nuo tada, kai nebežaidi Lietuvos futbolo A lygos čempionate, prabėgo jau šešeri metai. Ar nepasiilgsti tų laikų, kai vilkėjai FBK „Kauno“ marškinėlius? – pradėjome pokalbį su G.Kvaracchelija.

- Žinoma, ilgiuosi, nes tai buvo puikus laikas. Lietuvoje mūsų komanda laimėjo beveik viską, kas įmanoma, gerai pasirodydavo ir Europos turnyruose. Gaila, kad malonus periodas greitai baigėsi.
Kaune turėjau daug draugų. Apie gyvenimą šiame mieste ir žaidimą FBK „Kauno“ ekipoje išliko tik geri prisiminimai. Pasitaikė šiokių tokių nemalonių situacijų, bet jos neįstrigo, kur kas dažniau mane lydėjo puiki nuotaika, supo geri žmonės. Todėl Kaunui puoselėju šiltus jausmus.

- Kaune ne tik žaidei futbolą, bet ir sukūrei šeimą. Kaip tavo žmona Agnė reagavo į sprendimą išvyktį gyventi į Tbilisį?

- Agnė mane įsimylėjo, todėl jai nebuvo svarbu, kur gyvensime. Svarbiausia – būti kartu.  Todėl žmonai vykti kartu su manimi į Gruziją nebuvo sudėtinga.

- Auginate dvi dukreles – penkerių metų Aną ir tik pernai vasarį gimusią Mariją. Vyresnė dukra kalba ir gruziniškai, ir lietuviškai?

- Taip, ji moka ir tėčio, ir mamos kalbą. Ana dar moka ir rusiškai.

- Žmona tikriausiai jau išmoko gruziniškai?

- Agnė gruziniškai viską supranta ir pati kalba.

- O kaip įvertintum savo lietuvių kalbos žinias?

- Negalėčiau labai pasigirti. Kiek mokėjau ankstesniais laikais, tiek moku ir dabar.

- Kokia kalba bendrauji  su Ana, su žmona?

- Gruziniškai. Su Agne kalbamės ir rusiškai.

- Atsisveikinęs su FBK „Kaunu“, rungtyniavai Baltarusijoje, vėliau grįžai į tėvynę. Žaisti Gruzijoje tuo metu buvo geros finansinės sąlygos ar nebenorėjai tęsti legionieriaus karjeros?

- Baltarusijoje komanda, kurioje žaidžiau, bankrutavo. Nenorėjau blaškytis, laukti, ieškoti kitos ekipos, todėl nutariau grįžti į Gruziją, nes tėvynėje man pasiūlė geras sąlygas. Taip ir likau Gruzijoje.

- Praėjusių metų vasario pabaigoje atsisveikinai su Gruzijos futbolo flagmanu - Tbilisio „Dinamo“ klubu. Kodėl?

- Todėl, kad prasidėjo komandos atnaujinimas, o mano sutartis su klubu tuo metu kaip tik baigėsi. Pasiūlymo likti nesulaukiau. Tačiau su „Dinamo“ atsisveikinau gražiai, be jokios nuoskaudos.  Žaidžiau Sačcherės „Chikkura“ ekipoje, vėliau - Tbilisio „Bolnisi“ komandoje. Joje po praėjusio sezono ir baigiau karjerą.

- Kokia dabar Gruzijos futbolo situacija, kaip apibūdintum šalies čempionato lygį?

- Situacija nėra gera, sakyčiau, kad mūsų futbolą ištiko didelė krizė. Klubai finansiškai silpni, pajėgesni žaidėjai stengiasi išvykti rungtyniauti į užsienį.

- Trakų „Trakų“ komandoje žaidęs tavo tautietis Besiki Amuškeli yra sakęs, kad Gruzijoje jaunam žaidėjui  prasiskinti kelią beveik neįmanoma, visi žiūri į veteranus, o jauni futbolininkai turi laukti savo valandos. Ar tai tiesa?

- Negalima taip teigti. Dabar Gruzijos stipriausioje lygoje yra 16 komandų. Jos jaunina sudėtis. Jei futbolininkas jaunas, bet žaidžia gerai, jis turi visus šansus.

- B.Amuškeli tvirtino, kad šiuo metu Gruzijoje futbolas visiškai nepopuliarus, žmonės nesirenka į stadionus.  Ir šiam jo teiginiui paprieštarausi?

- Po SSRS subyrėjimo į Gruzijos futbolo čempionato rungtynes žiūrovai nesirenka. Tačiau į šalies rinktinės varžybas ar Europos taurių turnyrus susirenka daug sirgalių. Mūsų rinktinės mačus Tbilisyje stebi apie 60 tūkstančių žiūrovų.

- 2014 metų sezone Lietuvos futbolo A lygos čempionate rungtyniavo ne vienas futbolininkas iš Gruzijos. Jie Lietuvoje mato geresnes perspektyvas nei tėvynėje?

- Nežinau, negaliu atsakyti už juos. Tais laikais, kai aš atvykau į FBK „Kauną“, žaisti šioje komandoje buvo smagu, ateitis atrodė šviesi.  Dabar mano tautiečiai į Lietuvą atvyksta gal ir todėl, kad jiems nepavyksta įsitvirtinti Gruzijos ekipose.

- Ar nenorėjai karjerą baigti Lietuvoje ir likti čia gyventi?

- Jei būtų atsiradusi A lygos komanda, kuri pakviestų, rungtyniaučiau Lietuvoje.  Apmaudu, kad nebeliko FBK „Kauno“.  Mielai  jame būčiau baigęs karjerą. O gyventi su šeima mes liksime Tbilisyje. Žmona dabar nedirba, ji augina vaikus.

- Su kuriais buvusiais FBK „Kauno“ žaidėjais susiskambini ar susirašai?

- Kartais pabendrauju su Vytautu Lukša, Edinu Pehličiumi, susirašiau su Rafaeliu Ledesma. Vieną kartą bendravau su Nerijumi Valskiu.

- Per savo karjerą atstovavai keliems Gruzijos klubams, rungtyniavai Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje. Kurioje komandoje labiausiai patiko?

- Maloniausi prisiminimai iš tų laikų, kai vilkėjau Tbilisio „Dinamo“ marškinėlius.  Šioje ekipoje aš pradėjau savo karjerą.  Kita komanda, kurioje labai patiko – FBK „Kaunas“.  Sakau tai ne todėl, kad su tavim kalbu, tikrai nepataikauju. Taip yra iš tiesų.

- Ar dar domiesi Lietuvos futbolo A lygos čempionato rezultatais?

- Taip, rezultatus pažiūriu.

- Pernai nemažai A lygos klubų rėmė užsienio verslininkai. Ar Gruzijoje panaši situacija, gal yra klubų, kuriuos išlaiko užsieniečiai?

- Ne, tarp Gruzijos futbolo klubų rėmėjų užsieniečių nėra. Dauguma klubų remia savivaldybės. Yra tik du privatūs klubai – Tbilisio „Dinamo“ ir „Zestafoni“.