– Pats labiau mėgstate futbolą žaisti ar stebėti, komentuoti?

– Futbolą mėgstu ir žaisti, ir žiūrėti. O komentuoti – kadangi pats esu atsakingas už komentatorių parinkimą, žinau savo komentavimo galimybes, žinias ir suprantu, kad yra žmonių, žinančių daugiau. Bet žaisti patinka. Manau, kad tai yra sporto šaka numeris vienas. Nors tai ir nėra mano mėgstamiausia sporto šaka. Visas pasaulis dėl jos kraustosi iš proto, todėl, manau, visas pasaulis žiūrės Europos futbolo čempionatą, ne tik europiečiai.

– Kuri sporto šaka tuomet yra mėgstamiausia?

– Regbis. Taip jau susiklostė – augau „regbio“ šeimoje. Tėtis buvo regbio teisėjas. Dešimt metų užsiėmiau plaukimu, studijų metais šiek tiek žaidžiau regbį, po to pats ėmiau teisėjauti regbio rungtynėse. Taigi ši sporto šaka man, asmeniškai, yra numeris vienas. Visai netoli jos yra ir plaukimas.

– Kurių šalių rinktines šiemet palaikysite Europos futbolo čempionate?

– Kadangi Lietuva yra maža šalis ir šiemet vyks padidinto formato čempionatas, sirgsiu už „mažąsias“ futbolo šalis. Jos neturi daug galimybių, bet bent jau pradiniame etape viskas įmanoma. Visų pirma rinksiuosi Islandiją, kuri, manau, yra fenomenas. Ji turbūt dvigubai mažesnė už Vilnių pagal gyventojų skaičių. Taip pat labai palaikysiu Velsą, ypač rungtynėse su Anglija. Labai norėčiau, kad nuskriaustų anglus. Kai prasidės atkrintamosios varžybos, tų „mažesniųjų“ komandų, aišku, gali ir nebelikti.

Apskritai, aiškios favoritės komandos neturiu. Rinksiuosi komandą, kuri žaidžia akiai gražų futbolą. Labai nepatinka besiginančios komandos. Bet kokiu atveju, pavyzdžiui, Italijos rinktinė į mano mėgstamų komandų sąrašą nepateks, nes jos žaidimo stilius visais laikais buvo griežtai gynybinis. Kažkada labai nepatiko ir Graikija, kuri laimėjo Europos pirmenybes. Man patinka komandos, kurios ir pačios žaidžia, ir kitiems leidžia.

– Kurių čempionate žaisiančių futbolininkų žaidimas labiausiai imponuoja?

– Labai patinka kuriantys žaidėjai. Tai yra žmonės, kurie nebūtinai patys pelno įvartį, bet kurie padaro viską, kad tas įvartis būtų. Patinka atakuojančio saugo pozicijos žaidėjai – Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos rinktinės saugų linijos žaidėjai. Mėgstamiausias futbolininkas galėtų būti prancūzas Antoine`as Griezmannas. Vien dėl to, kad jis yra miniatiūrinis ir jam teko visą gyvenimą įrodynėti, kad jis gali žaisti aukšto lygio futbolą. Jis ilgą laiką buvo nepripažintas, tačiau dabar, pavyzdžiui, jis tikrai sublizgėjo Madrido „Atletico“ klube. Tuo talentu ir tvirtu charakteriu jis įrodė, kad yra vienas geriausias žaidėjų šiuo metu.

– Kas, jūsų nuomone, turėtų patekti tarp stipriausių čempionato komandų?

– Manau, kad pusfinaliuose bus ispanai, prancūzai, norėtųsi, kad būtų belgai. Gali būti ir italai, kurie po silpnesnio žaidimo atrankoje per pirmenybes sugeba labai pagerinti savo žaidimą. Taip pat, aišku, vokiečiai. Nors, manau, visko gali būti. Pradžioje čempionato gali blizgėti vienos komandos, bet laimės tie, kurie bus reikiamos formos reikiamu metu – liepos pradžioje.

– Kas turi geriausius šansus pateikti netikėtumą?

– Galbūt belgai. Jie rodo gerą žaidimą. Bet ši komanda kol kas neįrodė, kad turi laimėtojos charakterį. Yra surinkta labai gerų žaidėjų, bet daug priklausys ir nuo trenerių. Kalbant apie portugalus – jų situacija panaši kaip ir belgų. Labai gerai rinktinė, bet kol kas čempioniško charakterio ji nėra parodžiusi. O iš „mažiukų“ galėtų nustebinti čekai arba austrai.

– Dalyvių skaičius čempionate padidintas nuo 16 iki 24. Kaip vertinate tokį sprendimą?

– Galima vertinti dvejopai. Kai tų komandų buvo mažiau, tai beveik visose rungtynėse susitikdavo lyderiai, o dabar bus tokių rungtynių, kurias galbūt ir bus įdomu pažiūrėti, bet tokios komandos kaip, pavyzdžiui, Ukraina, Šiaurės Airija, Islandija, Austrija – šitos komandos dar turės įrodyti, kad jos yra vertos būti tarp grandų. Apskritai tas yra įdomu, kad padidėjo rungtynių skaičius. Jų bus net 51. O ar nebus tarp jų mažiau įdomių rungtynių – kol kas dar sunku pasakyti. Manau, kad Lietuvai tai yra tikrai geriau, nes dabar mūsų komandai plačiau prasivėrė durys. Nors kol kas jos dar labai privertos. Pažiūrėkime į Islandiją – atrodo, dar ne taip seniai ją nugalėdavome, o dabar jie ten, o mes... esame, kur esame.

– Dalyvių skaičius išaugo, bet dalis komandų neišvengiamai liko už borto. Kurios rinktinės nuvylė labiausiai?

– Be abejo, tai yra Nyderlandai. Tai yra komanda, kuri puikiai žaidė pasaulio čempionate prieš porą metų. Pasigendu to čempioniško charakterio, kuris lemia daug. Galima prisiminti Graikijos sėkmę 2004 metais – tiesiog vidutinė komanda, bet ji buvo kaip vienas kumštis. O Nyderlandai turi daug žvaigždžių. Tai kartais gerai, o iš kitos pusės – kiekvienas pradeda tampyti antklodę į savo pusę ir nebūna vieningo žaidimo. Futbolas – toks žaidimas, kad kartais visiškai nereikia blizgėti vienam ar kitam žaidėjui, reikia visai komandai žinoti, ką tiksliai ir kaip daryti. Galbūt kai kuriems ryškiems žaidėjams reikia eiti į šešėlį ir dirbti tam, kad atsiskleistų tik vienas kitas žaidėjas. Tai buvo matoma Ispanijos rinktinėje. Manau, tokios komandos žais pusfinaliuose.

– Ar stebėsite visą čempionatą?

– Akies krašteliu stebėsiu visas rungtynes. Aišku, iš pradžių bus trys rungtynės per dieną, o yra ir kitų darbų, tad nebus lengva, bet stengsiuosi stebėti. Nuo atkrintamųjų viską atidžiai stebėsiu.

– Kuris futbolo čempionatas buvo pirmas, kurį teko stebėti?

– Tai buvo 1982 metų pasaulio čempionatas. Labai atidžiai stebėjau jį ir buvau nusivylęs po labai garsių pusfinalio rungtynių tarp Prancūzijos ir Vokietijos, kai prancūzai tikrai nepelnytai pralaimėjo. Po to aš ilgus dešimtmečius Vokietijos komandos nemėgau. Dabar tas požiūris pasikeitė, nes pasikeitė vokiečių futbolas.

Kalbant apie Europos čempionatus – pirmasis buvo 1984 metais. Nuostabu, ką ten išdarinėjo Michelis Platini. Jis praktiškai kiekvienose rungtynėse mušė įvarčius. Iš viso – devynis per penkias rungtynes. Tai – unikalu.

– Ar esate iš tų, kurie sako, kad ankstesniais laikais žaidimas buvo kitoks ir buvo geresnis, žaidimo stilius buvo įdomesnis, buvo ryškesnių žvaigždžių?

– Sunku pasakyti. Jei, tarkime, M. Platini įstatytum į dabartinę Prancūzijos rinktinę, kaip jis atrodytų? Didžiulis klausimas. Tas pats Pele. Galbūt Diego Maradona buvo toks, kurio žaidimo stilius paremtas greičiu, galbūt jis visais laikais prigytų. Labai sunku vertinti. Viena, kas yra aišku – fizinis pasirengimas šiais laikais yra žymiai geresnis. Taip pat ir dabartiniai greičiai, komandinė gynyba. Anais laikais galbūt žibėdavo pavienės žvaigždės, joms buvo lengviau išsiskirti, o dabar nėra tokio žaidimo vienas prieš vieną. Komandinis pasiruošimas dabar yra žymiai geresnis nei prieš 20–40 metų.

– Esate stebėjęs daugybę rungtynių. Kokia futbolo dalis nuobodžiausia?

– Aišku, priklauso nuo rungtynių. Kol komandos įsibėgėja, gali būti nuobodu. Taip pat nuobodu, kai viena komanda įmuša įvartį ir užsidaro savo aikštės pusėje – pasistato tris autobusus ir tik bando apsiginti. Tokiu atveju labai norisi, kad tie, kurie atakuoja, įmuštų įvartį, bet tuo metu žaidimas atrodo labai vienpusiškas. Dabar daug komandų įvaldė tokį stilių. Futbolo grožiui tai tikrai kenkia.

– Kuris futbolo elementas ar rungtynių dalis – įdomiausi?

– Sunku pasakyti. Galbūt ta loterija, kai mušami 11 metrų baudiniai. Visiškai nesutinku, kad tai yra laimės dalykas, nes mačiau daug serijų, kuriose tiesiog geresnė komanda laimi. Bet, aišku, serijos metu vyksta psichologiniai žaidimai. Iš dalies gaila tų žaidėjų, kurie eina mušti baudinio. Nesėkmė kartais ilgai nepasimiršta. Pavyzdžiui, anglų žaidėjo neįmuštas baudinys 1996-ųjų Europos futbolo čempionate žaidžiant prieš vokiečius yra prisimenamas iki šiol.