„Šiandien buvo mano diena. Ir aš tai padariau“, - džiūgavo Londono olimpiados bronzos laimėtojas Aleksandras Kazakevičius.

Į mūšį dėl bronzos 26 metų Lietuvos sportininkas žengė jau nuo aštuntfinalio kraujo pritvinkusiu graikinio riešuto dydžio antakiu, bet kupinas ryžto padaryti tai, ko siekė visą gyvenimą.

Nuo tikslo A. Kazakevičių skyrė danas Markas Overgaardas Madsenas.

Tai buvau jau antroji A. Kazakevičiaus ir M. O. Madseno akistata ExCel arenoje Londone. Pernai gruodį čia vykusiose iki olimpinėse varžybose Lietuvos atstovas įveikė daną, o po to iškovojo bronzos medalį. Tik tada tai buvo pirmoji turnyro kova. Dabar – paskutinė. Bet nugalėtojas nepasikeitė.

A. Kazakevičius mačo dėl bronzos  su daugkartiniu pasaulio čempionatų prizininku iš Danijos pirmą kėlinį laimėjo 1:0, o antrajame sugebėjo atlikti pervertimą ir triumfavo 3:0

Londono olimpinių žaidynių varžybas A. Kazakevičius pradėjo pergale aštuntfinalyje, kur 26 metų Lietuvos atstovas palaužė vengrą Peterį Basci. Po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygos. Trečiajame pranašumą turėjo A. Kazakevičius, tačiau taškų pelnyti nespėjo - P. Bacsi dėl kojos traumos nebegalėjo tęsti dvikovos.

Ketvirtfinalyje A. Kazakevičius 3:1 įveikė 25  metų švedą Robertą Rosengreną, tačiau pusfinalyje 0:4 nusileido vėliau čempionu tapusiam 21 metų rusui Romanui Vlasovui ir pateko į bronzinį finalą.

Sidabrą iškovojo armėnas Arsenas Džufalakjanas, o dar vieną bronzos medalį - Eminas Achmadovas iš Azerbaidžano.

Po apdovanojimo visi prizininkai dalyvavo spaudos konferencijoje, o po jos keliavo duoti mėginio dopingom kontrolieriams.

„Aleksandras pasirengęs iškart atlikti reikalus, todėl nereikės laukti. Tai labai svarbu, nes reikia kuo greičiau ištraukti kraują iš antakio, kitaip jis pradės krešėti“, - aiškino paskui imtynininką sparčiu žingsniu einantis Lietuvos rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas. Pasak patyrusio mediko, anksčiau to nebuvo galima daryti, nes jei antakis smarkiai kraujuotų, sportininkui nebūtų leista kovoti. Tiesa, D. Barkauskas pajuokavo: “Gerai būtų, jei dabar reikėtų duoti kraujo mėginį. Vienu šūviu du zuikius nušautume“.

„Pakelkite, pažiūrėkite, koks sunkus medalis“, - pasiūlė imtynininkų treneris Ruslanas Vartanovas, kartu su Grigorijumi Kozovskiu pirmieji griebę į glėbį olimpinių žaidynių prizininką.

- Aleksandrai, ką tau reiškia šis medalis?

- Jis įprasmina visą mano sportinį kelią. Tai ką padariau šiandien, parodo, jog ne veltui dirbau, atiduodavau visas savo jėgas. Nettrukus, kai užlipsiu ant pakylos ir man įteiks medalį, tikriausiai bus didžiausias malonumas.

Džiugu – antras medalis Lietuvai. Aš tuo didžiuojuosi.

- Kam labiausiai esi dėkingas už šį medalį?

- Labai daug kam. Pirmiausiai – tėvams, kurie mane atvedė į šį sportą, treneriams, daktarams. Visiems, kurie buvo šalia, investavo į mane. Manau, išpildžiau visus lūkesčius.

- Ar sunki buvo kova?

- Visos kovos buvo sunkios. Jos kainavo labai daug ir jėgų, ir sveikatos. Bet aš atlaikiau ir pasiekiau maksimalų rezultatą.

- Ar jums buvo lengviau kovoti dėl to, kad daną gruodžio mėnesį jau buvote įveikęs šioje arenoje?

- Atsivežėme tos kovos įrašą. Dabar prieš mačą dėl bronzos peržiūrėjau dar kartą. Bet tada prireikė trijų kėlinukų, dabar pakako dviejų.

- Tikrai nebuvo lengva. Jis – geras, aršus kovotojas.

- Bet pergale tikėjai iš anksto – dar prieš kovą sakei, kad laimėsi medalį?

- Kalbėjau. Bet kilimas, kaip ir krepšinio kamuolys – apvalus, gali visko nutikti. Sekundė gali reikšti labai daug.

- Ar pamuštas antakis labai trukdė kovoti?

- Labai, puse akies tik mačiau. Bet, pasirodo, su viena akimi irgi neblogai matau.

- Jaudinaisi prieš kovą?

- Taip. Vakar, pasižiūrėjęs burtus, visai nesijaudinau, prie kompiuterio pasėdėjau, dar kažką nuveikiau. Apie imtynes visai negalvojau. Bet šiandien ryte einant pusryčiauti jaudulys atėjo ir pasijuto įtampa.

- Kaip švęsi?

- Dar pabūsiu Londone – į Lietuvą grįšiu rugpjūčio 13 dieną. Švęsime, kaip visi paprasti žmonės. Pakelsime taurę vyno.

- Praturtėjai 150 tūkstančių litų - tokio dydžio premiją Lietuvoje skiriama olimpinės bronzos laimėtojams.

- Na, tas praturtėjimas toks – kainos dabar didelės būsto ir kitų dalykų. Žinoma, malonu gauti valstybės premiją.

- Ar žinojai, kad varžybų organizatoriai prognozavo, jog pralaimėsi jau pirmą kovą?

- Taip. Dar per stovyklą Lenkijoje pasižiūrėjome lažybų kontorų pasiūlą ir pamatėme, kad mano šansai vertinami blogiausiai. Su treneriu dar pajuokavome, kad reikia tą pasiūlą apversti, tada viskas bus teisingiau.

- Kokios mintys buvo prieš išvykstant į žaidynes?

- Vykome muštis, kautis. 19 varžovų, visi stiprūs, lygiaverčiai. Už garbės pakylos liko labai stiprių imtynininkų. Šiandien mano diena ir aš tai padariau.