Lietuvos rinktinės treneris Csaba Laszlo pirmaisiais darbo metais mūsų šalyje užsirekomendavo ne kaip puikus treneris, o malimo liežuviu specialistas.

Duodamas interviu Škotijos dienraščiui „Scotsman“, vengras gyrėsi, kaip sunkiai dirba Lietuvoje ir aiškino, kad rengia šios šalies rinktinę 2016-ųjų Europos čempionatui.

„Nesu svajotojas. Noriu sukurti komandą, kuri būtų konkurencinga finaliniame EURO 2016 turnyre. Į rinktinę įliejau daug jaunų žaidėjų, neturėjusių tarptautinių varžybų patirties. Manau, einame teisingu keliu. Anksčiau Lietuva nemušdavo įvarčių ir nerinkdavo pakankamai taškų. Dabar turime alkanų ir naujų žaidėjų, kurie nori judėti pirmyn. Atėjo metas permainoms ir tą aš mėginu daryti, - aiškino C.Laszlo. - Praėjusiame Europos čempionato atrankos cikle Lietuva pralaimėjo Lichtenšteinui ir surinko tik 5 taškus. Todėl nemanau, kad realu kalbėti apie pasaulio čempionatą.“

„Atrodo, kad mano darbas nėra kasdieninis. Tačiau nacionalinės rinktinės treneris turi gerokai daugiau užkulisinio darbo, negu žmonės galvoja, - tvirtino vengras. - Daug keliavau stebėdamas Lietuvos futbolininkų žaidimą, bendravau su jais ir jų treneriais, analizavau varžovų žaidimą. Naudoju skype ir internetą, kad gaučiau pakankamai informacijos ir pasirengčiau tinkamai dar prieš žaidėjams susirenkant į stovyklą. Šito paprasti žmonės dažniausiai neįvertina.“

C.Laszlo taip pat teigė turėjęs pasistengti, kad LFF būstinėje gautų savo darbo kabinetą.

„Dabar turiu savo ofisą, ši istorija šiek tiek juokinga. Kai tapau treneriu, neturėjau savo ofiso ir paklausiau: Kas vyksta? Dabar federacija supranta mane. Aš ateinu į darbą 8 val. ryto, o pradžioje dirbdavau iki 6 val. vakaro. Žmonėms ten iš pradžių tai buvo naujiena, bet toks mano stilius. Jei dirbi sunkiai, gali pasiekti rezultatų.“

Taip pat C.Laszlo gyrėsi, kad komandoje ėmė įvesti minirevoliuciją, nepaisydamas autoritetų: „Aš žiūriu į žaidėjo galimybes, ne į jo pavardę. Pasakiau, kad jie privalo įrodyti man savo norą atstovauti rinktinei. Daugelis vietinių žvaigždžių, atstovavusių rinktinei anksčiau, dabar sėdi ant suolo. Kai kurių aš nekviečiau. Nes mačiau juos žaidžiant klubuose ir jei jie neparodė gero žaidimo, aš nenoriu jiems skambinti. Negali visuomet remtis tais pačiais vardais. Svarbu turėti reguliariai žaidžiančių futbolininkų. Turiu tarptautinės patirties, Lietuva yra trečia rinktinė su kuria dirbu, todėl manau, kad žinau, ką kalbu.“

Interviu pabaigoje „Scotsman“ žurnalistas konstatuoja: C.Laszlo visada kalba daug. Kalba lėtai, o lietuviai jo klausosi.

Škotai žino, ką sako. Jie C.Laszlo pažįsta kur kas geriau dar nuo darbo „Hearts“ klube laikų.