Tarp Atėnų ir Vilniaus kursuojantis geriausias Lietuvos krepšinio treneris Jonas Kazlauskas turi laiko ir krepšiniui, ir šeimai. Šios dėmesio centre dabar yra antrus metukus skaičiuojanti anūkė.

Šią savaitę Graikijos rinktinės vyriausiasis treneris J.Kazlauskas iš Atėnų grįžo į Vilnių ir artimiausias savaites žada skirti gimtosios šalies krepšiniui. Graikijoje jis buvo kartu su anūke ir, kaip sakė dienraščiui, derino darbą bei malonumus.

Po Eurolygos finalo ketverto turnyro, kuris gegužės 7–9 d. vyks Paryžiuje, J.Kazlauskas grįš į Graikiją. Nors pasirengimas pasaulio čempionatui prasidės dar negreitai, Lietuvos krepšinio autoritetas nori būti arčiau Graikijos rinktinės žaidėjų, kurių nemaža dalis gegužę kausis nacionalinio čempionato atkrintamosiose varžybose.

Atidžiai sekęs šio sezono Eurolygos kovas J.Kazlauskas finale prognozuoja Pirėjo "Olympiakos" ir "Barcelona" mūšį. Tačiau jis neatitrūko ir nuo Lietuvos krepšinio. Apie Eurolygos netikėtumus ir Lietuvos krepšinio aktualijas J.Kazlauskas mintimis dalijosi dienraščiui duotame interviu.

"Tam, kad pamatyčiau per televiziją Lietuvos komandų žaidimą Eurolygoje, turėjau skristi į Graikiją. Tai – blogiausia, kas šį sezoną vyko Lietuvoje", – su neslepiamu sarkazmu kalbėjo J.Kazlauskas apie ribotas galimybes Lietuvoje stebėti Eurolygos transliacijas per televiziją.

– Treneri, kokį įspūdį jums paliko šio sezono Eurolyga, kurioje netrūko netikėtumų?

– Turbūt reikėtų pradėti kalbėti nuo vasaros įvykių, kai visi kalbėjo, kad Atėnų "Panathinaikos", varžydamasi žaidėjų biržoje, įsigijo tinkamų krepšininkų ir bus labai stipri. Bet komanda kažkaip išsibalansavo, dar traumos prisidėjo ir visiems netikėtai nepateko net į Eurolygos aštuntuką. Tai įvyko antrą kartą nuo 2008 m. ir jiems skaudžiausiai koją pakišo ta pati komanda – Belgrado "Partizan". Aną kartą jie buvo nusipirkę Nikolą Pekovičių iš "Partizan" ir taip susilpninę šią ekipą, bet, pasirodo, serbų krepšinio šaltiniai neišsenkami.

O kai karalius krito, visi pradėjo dairytis. Viduryje sezono buvo kalbų, kad šį sezoną Eurolyga silpnesnė, nes nemažai žaidėjų išvyko į NBA ir komandos nebe tokio lygio, kaip anksčiau, nes niekas nebegali kompensuoti tų praradimų. Tos kalbos pirmiausia lietė "Barcelona" ir CSKA. Tačiau "Barcelona" visą sezoną žaidė gerai, stabiliai ir lieka tarp favoritų.

Labai sustiprėjo Pirėjo "Olympiakos" ir nuo pat sezono pradžios demonstravo gerą žaidimą. Negalėčiau pasakyti, kuri komanda – "Barcelona" ar "Olympiakos" – yra didesnė favoritė laimėti Eurolygą. Abi jos labai stiprios individualiais žaidėjų sugebėjimais.

Po truputį įsisiūbavo ir CSKA ekipa, įgavo ankstesnę formą ir sezono pabaigoje žaidė stabiliai, užtikrintai. Maskvos ekipos krepšininkai žino, ko nori, nesiblaško ir ypač gerai ginasi. Manau, CSKA bus kietas riešutėlis finalo ketverte.

– Ar nenustebino toks pasikeitusio CSKA žaidimas, kuris jau žaidė vadovaujamas ne garsiojo Ettorės Messinos, o gerokai mažiau patyrusio Jevgenijaus Pašutino?

– Visi laukė, kad, išėjus Messinai, CSKA sugrius. Tačiau turbūt užmiršo, kad komandos branduolys liko. Tie žaidėjai – patyrę, ne vaikigaliai, visi apie 30 metų, žino, ko nori, ir žino, kaip žaisti, nes daugybę kartų yra buvę patekę į įvairias situacijas. Šalia jų ūgtelėjo kai kurie jauni žaidėjai – Saša Kaunas, Andrejus Ponkrašovas, Andrejus Voroncevičius, kurie jau padeda lyderiams ir todėl CSKA gana gerai atrodo.

– O kur slypi "Partizan" sėkmės paslaptis?

– Apie šią komandą – atskira kalba. Pirmose rungtynėse Vilniuje "Partizan" atrodė beviltiškai. Bet komanda visą laiką gerino savo žaidimą ir puikiai rungtyniavo sezono pabaigoje. Be abejo, "Partizan" turi daug talentingų ir gerų žaidėjų. Šiai ekipai dirba didesnė dalis Serbijos. Tačiau reikia turėti galvoje ir milžinišką serbų įtaką Europos krepšiniui. Buvę žinomi serbų krepšininkai – vadybininkai ir treneriai, skautai, teisėjai ir taip toliau, todėl "Partizan" turi nuostabų palaikymą. Su tuo palaikymu jie gali pasiekti daug. Aišku, "Partizan" ir gerai žaidžia, todėl yra dvigubai pavojingas. Finalo ketverte serbai kovos be jokios įtampos. Manau, "Partizan" dabar psichologiškai jaučiasi kaip "Žalgiris" 1999-aisiais, kai laimėjo Eurolygą.

– Netikėtumų būtų galima įvardyti ir daugiau – tai Madrido "Real", Sienos "Montepaschi", Gdynės "Asseco Prokom". Kurios komandos jus labiausiai nustebino?

– "Asseco Prokom" buvo labai sunku ketvirtfinalyje kovoti su "Olympiakos", bet tai gana stipri komanda ir sezono pabaigoje sužaidė keletą labai gerų rungtynių. Taip, viską lėmė amerikiečiai, bet kad ir ką kalbėtume, krepšinis vis dėlto yra daugiau jų žaidimas.

Tel Avivo "Maccabi", kurią taip pat galime vadinti amerikiečių komanda, tai kilo, tai leidosi, tai vėl kilo... Pasakyti, kad jie kažkuo labai nustebino, turbūt negalima.

Labai bangavo ir "Real". Subūrus tokią komandą su E.Messina priešakyje jiems jau pirmą sezoną norėjosi parodyti viską, bet pralaimėjimas namuose "Maccabi" ekipai, lėmęs ketvirtfinalyje kovą su "Barcelona", apkarpė tuos norus.

Stabiliai stipriai žaidė "Montepaschi", bet kaip visada, ir vėl kažko pritrūko, kad ta komanda atsidurtų viršūnėje.

– Kaip Graikijoje vertinamos abi stipriausios komandos, jų rezultatai Eurolygoje?

– Sirgaliai pasidaliję per pusę. "Olympiakos" gerbėjai džiūgauja ir rengiasi kelionei į Eurolygos finalo ketverto turnyrą. "Pantahinaikos" aistruoliai replikuoja, kad Pirėjo komandai tiesiog pasisekė. Tačiau, vertinant objektyviai ir atsižvelgiant į žaidėjų stabilumą, reikia pasakyti, kad "Olympiakos" trijose pozicijose turi tris geriausius Europos žaidėjus – įžaidėją Milošą Teodosičių, sunkųjį krašto puolėją Liną Kleizą ir trečiąjį numerį Joshą Childressą. Pastarasis kiek silpniau sužaidė tik su Gdynės "Asseco Prokom", tačiau visą sezoną rungtyniavo labai galingai.

– Kokį prognozuotumėte Eurolygos finalą?

– Visą laiką galvojau, kad finale kovos "Olympiakos" ir "Barcelona". Tačiau sezono pabaigoje itin gerai žaidžia ir CSKA. Vis dėlto "Barcelona" bus labai motyvuota, nes būtent CSKA prieš metus neleido jai prasimušti į finalą. Ir, kaip prisimename, tame žaidime ne viskas buvo švaru. Įdomu, kaip bus šįkart. Kalbant dėl atsakomybės, kuri galbūt gali slėgti "Barcelona" krepšininkų pečius, manau, kad šioje komandoje yra užtektinai žaidėjų, žinančių, kaip žaisti tokias rungtynes, kurie yra patyrę ir žino, ką daryti sunkiais momentais.

– Prisimenu jūsų žodžius Europos čempionate Lenkijoje – lietuviai grįš į savo klubus ir ten žais visai kitaip. Jūsų įžvalga visiškai pasiteisino. Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos krepšininkų žaidimą Eurolygoje?

– Lietuvos krepšininkai yra stiprūs. Bet ir stipriam žaidėjui reikia, kad schemos būtų atitinkamos, kad žaidėjai šalia būtų tinkami, kad kamuolys laiku atsirastų rankose, ir taip toliau. Turėdami tokias sąlygas ir broliai Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas, Robertas Javtokas ir ypač Linas Kleiza sublizgėjo, nes klubuose žaidimas sukosi apie juos. Todėl numatyti, kad jie gerai žais, nebuvo sunku. Antra vertus, lietuviai savo charakteriu labai skiriasi nuo serbų – daug švelnesni, kartais nuolaidžiauja ir dėl to, net būdami labai geri krepšininkai, negali visiškai atsiskleisti. Tai ypač buvo pastebima komandose, kur žaidžiamas kitokio plano krepšinis. Turiu galvoje "Armani Jeans" žaidusius lietuvius. Manau, Jonas Mačiulis ir Marijonas Petravičius galėjo būti vertingesni šiai ekipai. "Armani Jeans" nėra superklubas, kuriame lietuviams pakaktų antraeilių vaidmenų.

– Kaip manote, kas nutiko, kad sezono pabaigoje R.Kaukėnas tapo beveik nereikalingas "Real" komandai?

– Manau, kad yra kažkas tokio, ko mes nežinome. Yra trenerių, kurie leidžia daugiau pasireikšti individualiam žaidėjo meistriškumui, kurie – mažiau. Treneris Messina yra iš tų, kuris nori kontroliuoti viską nuo pradžios iki galo. O Kaukėno žaidimas – kartais nevisiškai nuspėjamas. Nors jo stiprumas neretai ir slypi avantiūrizme, bet gali būti, kad tai neatitinka trenerio filosofijos.

– Galbūt teko Atėnuose bendrauti su Šarūnu Jasikevičiumi? Ar jis tikrai negalėjo Eurolygoje daugiau žaisti?

– Nesu iš tų, kuris kas pusvalandį skambintų, bet šiek tiek bendravome. Šarūnas, aišku, sielojosi. Bet dabar jis atsigauna. Manau, dabar ir visa "Panathinaikos" suprato, kad be Jasikevičiaus jiems bus labai sunku įveikti "Olympiakos" Graikijos čempionato finale, nes beveik niekas neabejoja, kad būtent šios ekipos kovos dėl titulo. Ir dabar Šarūnas jau gauna žaisti vis daugiau minučių ir tampa vis svarbesnis komandai.

– Ar nenustebino Linas Kleiza, jau per debiutinį sezoną Europoje taip lengvai pritapęs "Olympiakos" komandoje ir apskritai Eurolygoje?

– Sezono pradžioje manęs graikai klausė, kaip bus su Kleiza. Aš nedvejodamas pasakiau, kad jis bus didelė paspirtis "Olympiakos". Taip ir įvyko. Labai gerai, kad Panagiotis Giannakis, kuris taip pat buvo kontroliuojančio stiliaus treneris, supratęs, kiek turi žvaigždžių, atleido vadeles. Jis leidžia krepšininkams improvizuoti, žaisti laisvai, agresyviai, greitai. Dėl to "Olympiakos" kartais būna ypač stipri komanda.

– Kaip būtų galima įvertinti Lietuvos komandų rezultatus Eurolygoje?

– Tam, kad pamatyčiau per televiziją Lietuvos komandų žaidimą Eurolygoje, turėjau skristi į Graikiją. Tai – blogiausia, kas šį sezoną vyko Lietuvoje.

"Žalgiris" į šešioliktuką pateko gana atsitiktinai, o "Lietuvos rytas" tokiu pat būdu nepateko. Bet "Žalgiris" turėjo šansą ir juo pasinaudojo. Lemiamose rungtynėse, kai būtinai reikėjo laimėti, ir sužibėjo labiausiai patyrę žaidėjai, tokie kaip Marcusas Brownas. Tik jam jau sunku stabiliai gerai žaisti visą sezoną.

– "Lietuvos rytui" koją turbūt pakišo jaunystė?

– Kaip čia pasakius... "Žalgiris" irgi turi daug jaunų žaidėjų. Bet vėlgi čia daug lemia klubo, trenerių filosofija, ką jie mato tuose žaidėjuose ir ko iš jų tikisi.

– Didieji mūsų šalies krepšinio klubai panoro, kad LKL čempionate nebebūtų taikomas limitas legionieriams. Kokia jūsų nuomonė?

– Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Prisimenu, senais laikais visoje Europoje buvo du legionieriai. Vėliau jų skaičių pradėta didinti. Ispanai, kai dar pralaimėdavo Lietuvos rinktinei, pirmieji pradėjo didinti legionierių skaičių. Ir visi sakė, kad ispanų krepšinis sugrius. Bet šiandien ispanai turi stipriausias komandas ir stipriausią lygą. Jie turi legionierių limitą, bet didesnį nei Lietuvoje.

Aišku, Ispanija – didelė šalis, turi daug komandų, stipresnę ekonomiką. Bet tuomet turiu ir kitą pavyzdį – Kiniją: didelė šalis, daug komandų ir labai griežtas legionierių limitas – vienas užsienietis ir, pagal vietinę rinką, beprotiškos vietinių žaidėjų kainos, nors jie nemoka žaisti krepšinio.

Lazda visada turi du galus, tad viską reikia daryti protingai. Iš vienos pusės, esant dabartinei ekonominei situacijai, klubams sunku. Ir kai yra nerealios vietinių žaidėjų kainos, klubai viršija savo galimybes, pradeda nemokėti pinigų, meluoti ir tada būna visiems blogai. Kažkokį balansą reikia surasti, tik man sunku būti tuo žyniu ar pranašu, kuris galėtų nustatyti, kaip būtų geriau.

– Nelimituojant legionierių skaičiaus didžiausia grėsmė turbūt kiltų dėl didelio pigių vidutinio lygio žaidėjų antplūdžio, kurie galbūt užimtų jaunų lietuvių vietas.

– Nekvailas klubo vadybininkas neims pigaus vidutinioko iš užsienio, geriau augins savą jauną žaidėją. Problema gali būti ta, kad jaunas lietuvis nenorės pasirašyti ilgalaikio kontrakto su klubu. Kad jis užaugtų savo komandoje, duotų jai naudos ir paskutiniais metais jį būtų galima parduoti stipresniam klubui ir taip kažkiek atsipirktų investicijos į jį. Taip elgiasi visa Serbija. Šios šalies klubai pasirašo su jaunimu 4–6 metų sutartis.

Pasiimti jauną žaidėjams metams, mokėti jam atlyginimą, pralaimėti su juo daug rungtynių, kad jis po to išeitų, nėra prasmės. Jauni žaidėjai irgi turi suprasti, kad klubai dėl jų daug aukoja, nors girdžiu, kad Lietuvoje jaunimas nori sutarčių tik metams. O kas tai yra metai jaunam žaidėjui? Nerimtos kalbos.

Tad šioje situacijoje reikia suprasti abi puses, o ne spręsti vienpusiškai. Bet Lietuva – krepšinio šalis, šį žaidimą daug kas supranta – tiek vadybininkai, tiek kiti klubų žmonės, ir jie nedarys kvailų sprendimų. Ir nepabandžius nežinosi, kaip bus. Galima paeksperimentuoti ir pažiūrėti, kaip viskas bus. Nes kai draudimai iškreipia vietinę rinką, irgi nėra gerai.

– Abi komandos svarsto galimybę dėl VTB Vieningosios lygos atsisakyti dalyvauti Baltijos lygos čempionate. Ar pritartumėte tokiam sprendimui?

– Galvoju, kad Baltijos lygoje rengiame latvius ir estus. Jeigu turime tokią užduotį, tai viskas gerai. Bet BBL gali dalyvauti Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Alytus ir žaisti su latviais ir estais. Kai šie turės tokių klubų kaip "Žalgiris" ir "Lietuvos rytas", tuomet bus galima galvoti.

– Kaip manote, kokie veiksniai, įvertinus visus šio sezono įvykius, lems LKL finalo baigtį?

– Kol kas nežinau, kaip čia bus, mintys apie tai dar nesusigulėjo...

– Kokie jūsų artimiausi planai?

– Mėnesį dar pažiūrėsiu Lietuvos krepšinį, o po Eurolygos finalo ketverto, kai prasidės Graikijos čempionato atkrintamosios varžybos, vyksiu atgal į Atėnus. Lyg ir viskas žinoma, bet galbūt, stebint iš arti, bus lengviau psichologiškai suprasti vieną ar kitą žaidėją, kuris bus reikalingas Graikijos rinktinei. O pasirengti pasaulio čempionatui turėsime lygiai penkias savaites, daugiau laiko mums niekas neduoda.