Kauno karatė klubuose – savotiškų krikštynų metas. Šiomis dienomis šimtai jaunųjų sportininkų lieja prakaitą ne tam, kad įveiktų varžovą, o kad praplėstų savo galimybių ribas. Lietuvos kiokušin karatė federacija, vienijanti tūkstančius kovos menų mėgėjų ir profesionalų, kasmet įpusėjus žiemai rengia meistriškumo egzaminus.
Apie Kaune vykusius egzaminus ir diržų dalybas mūsų portalui papasakojo klubo „Stoikas“ vadovas, pasaulio ir Europos karatė čempionatų prizininkas Gediminas Tankevičius.
- Kokia šių karatė egzaminų reikšmė ir prasmė?
- Jauniausiems sportininkams tai – karatė kelio pradžia. Supažindinimas su pačiu egzamino formatu. Vaikui tai - didelis išbandymas. Jis pirmą kartą vienas, nepadedamas tėvų, neturėdamas užnugario atsistoja prieš egzaminatorius ir turi parodyti savo sugebėjimus, standartinę techniką. Kuo vaikas mažesnis, tuo iššūkis jam yra didesnis. Egzamino metu jie pajunta ir rimtą stimulą eiti toliau. Jie pasirodo su šimtais kitų vaikų, tarp jų, ir didesnių, vyresnių. Tai leidžia pajusti karatė jėgą ir skatina siekti aukštesnių rezultatų.
- Ar jau įžvelgiate ryškių talentų?
- Dabar dar anksti spręsti apie vaikų perspektyvas ir talentą. Jie atlieka standartinius egzaminų elementus, kurie nesiskiria gal jau 50 metų. Vyresniesiems vaikams pirmasis egzaminas yra netgi lengvokas, bet tai – tik įžanga. Antrasis egzaminas - jau kur kas sunkesnis. Galima sakyti, kad nuo jo prasideda tikrasis karatė.
- Sakoma, kad Kaunas – krepšinio lopšys ir sostinė. Krepšinio vaikų grupės sunkiai sutalpina visus norinčius. Ar karatė klubams pakanka vaikų, kurie lieka nuo antrosios mūsų religijos?
- Lankytojų gausa nesiskundžiame. Tarkime,vien mūsų klubo Kauno skyriuje treniruojasi apie 120 – 130 žmonių. Iš jų apie pusšimtis šiomis dienomis laikė pirmąjį egzaminą. Iš viso vien praėjusį šeštadienį įvairaus sudėtingumo egzaminus laikė 600 – 700 karatistų. Jei neklystu, pagal masiškumą tarp neolimpinių sporto šakų karatė kiokušin yra pirma. O vertinant bendrai, populiarumu Lietuvoje nusileidžiame tik krepšiniui ir futbolui.
- Ar tai reiškia, kad pasaulio ir Europos čempionams Donatui Imbrui, Pauliui Klapatauskui ar jums pačiam auga derama pamaina?
- Net neabejoju. Lietuvoje veikia darni karatė struktūra, pradedant federacija, baigiant po visą šalį pasklidusiais klubais. Kiekvienoje amžiaus grupėje yra didelė konkurencija, todėl į jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktines atrenkami tik patys pajėgiausi kovotojai. Neveltui, šioje srityje Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Turime gerą karatė mokyklą ir trenerius, pergalingas tradicijas.Malonu, kad vis daugiau tėvų supranta, kad karatė, kur ugdoma dvasios stiprybė, pagarba vyresniam, yra puiki prevencinė priemonė nuo gatvės įtakos.
Naujausi komentarai