Kai Agnė Čiūdarienė prametė penktą baudos metimą, iš Lietuvos krepšinio rinktinės puolėjos lūpų išsprūdo keiksmažodžių tirada. Joje buvo visa emocijų puokštė – neviltis, pyktis, nepasitenkinimas.

Pasigedo komandinio žaidimo

Buvusi Lietuvos rinktinės kapitonė Lina Brazdeikytė savo akimis stebėjo buvusių komandos draugių agoniją Europos čempionate Latvijoje. Lietuvėms reikėjo pergalės 8 taškų persvara, bet po pertraukos jos tiesiog žiūrėjo, kaip Italija spurtuoja, laimi 72:58 ir žengia į pirmenybių ketvirtfinalį.

Pagal išankstinį planą ten turėjo būti mūsiškės, kurioms Lietuvos krepšinio federacija (LKF) buvo iškėlusi tikslą patekti į pajėgiausių komandų penketuką ir iškovoti kelialapį į kitų metų pasaulio čempionatą.

Tačiau Lietuvos rinktinės svajonės ir LKF planai pradėjo byrėti dar Valmieroje. Po pergalės prieš Serbiją sekė penki pralaimėjimai. Galutinė 12 vieta – prasčiausia per rinktinės dalyvavimo kontinento čempionatų finalų etapuose istoriją.

"Labiausiai trūko to, kuo mūsų komanda visais laikais buvo žinoma, – komandinio žaidimo. Ir lemiamais momentais mus gelbėdavo ne atskirų žaidėjų individualus meistriškumas, o komandinis krepšinis. Visą laiką būdavo išnaudojamos geriausios kiekvienos krepšininkės savybės. Visa Europa alpėdavo dėl ramų ir protingą žaidimą rodančios Lietuvos krepšinio mokyklos. Latvijoje nieko panašaus nebuvo", – pabrėžė L.Brazdeikytė.

Ji pastebėjo, kad klaidos pasipildavo lietuvėms bandant gelbėti rungtynes po vieną: "Kai tik panos bandydavo žaisti po vieną, mus greitai išgaudydavo. Vis dėlto mes nesame nei kamuolio virtuozės, nei turime įspūdingus fizinius duomenis. Jei norime ką nors pasiekti, reikia, kad visos penkios žaidėjos dirbtų kaip laikrodukai."

Puolimas – kaip pavyks

Garsus moterų krepšinio treneris, ilgametis Vilniaus "Lietuvos telekomo" treneris Valentinas Kanapkis bakstelėjo pirštu ir į fizinį rinktinės pasirengimą: "Visas rungtynes pradėdavome gerai, bet po pertraukos žaidimas užstrigdavo. Trūko bendro fizinio parengimo."

Lietuvos rinktinės puolimas čempionate neblizdėjo. Pagal pelnomus taškus (59,5) mūsiškės užėmė 12 poziciją.

"Kartais atrodė, kad puolame be minties. Labai dažnai mūsų gynėja atsidurdavo prieš varžovių aukštaūgę, į dešinę veržtis įpratusi Sandra Valužytė ataką pradėdavo kairėje, Aušra Bimbaitė daugeliu atvejų atsidurdavo dešinėje. Tai iš tiesų stebino. Dėl to ir merginos buvo tokios irzlios, kaip niekada nesame matę. Jos stengėsi, bet viskas klostėsi atvirkščiai, nei turėtų pagal visą logiką, – dėstė L.Brazdeikytė. – Greitų atakų apskritai nebuvo, nors tai galėjo būti vienas mūsų privalumų."

Nors lietuvių gynyba buvo viena geriausių čempionate (61,3 taško, 5 vieta), buvusi rinktinės kapitonė turėjo priekaištų ir jai: "Nė karto nemačiau mūsų spaudimo, nė karto nemačiau, kad per tą pačią varžovių ataką būtų pakeista gynybos sistema. Gynyba nebuvo ideali."

Indėlis – iš šešių žaidėjų

Lietuvos rinktinės treneris Rūtenis Paulauskas per čempionatą vertėsi su 8 krepšininkėmis. Tačiau stabilų indėlį į rinktinės žaidimą įnešdavo vos šešios.

Į pirmenybes dėl įvairių priežasčių neišvyko trys žaidėjos, tačiau tiek L.Brazdeikytė, tiek V.Kanapkis įsitikinę, kad rinktinės treneriai galėjo atlikti geresnę žaidėjų atranką.

"Šiai rinktinei būtų labai pravertusi Irena Vizbarienė, galbūt ir Diana Razmaitė, kuri kelis kartus sėkmingai žaidė per atrankos varžybas. Man sunkiai suvokiama, kam vežti į čempionatą 30-metę gynėją (Vaidą Pacauskienę), kuri beveik nežaidžia. Arba 25-erių Eglę Žygelytę, kuri visai nepakilo nuo suolo. Tokio amžiaus krepšininkė jau turėtų įnešti savo indėlį. Galbūt tokiu atveju geriau paimti visiškai jaunas krepšininkes, kurios jau galėtų rungtyniauti po kelerių metų", – svarstė V.Kanapkis.

"Sutinku, kad žaidėjų neturime daug, bet jų yra. Tam ir reikalingos pasirengimo stovyklos, draugiškos rungtynės, kad būtų išbandytos potencialios naujokės. Kam nuvarinėti tas krepšininkes, kurios garantuotai važiuos į čempionatą?" – retoriškai klausė ir L.Brazdeikytė, rudenį jau pradėsianti trenerės karjerą Prancūzijoje.

Lauks LKF sprendimo

Rinktinės strategas R.Paulauskas po paskutinių rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad nesijaučia padaręs rimtų klaidų. "Kokį federacija sprendimą priims, yra jų reikalas. Aš jų apsisprendimą gerbsiu. Visada būna teisingesnis sprendimas po nesėkmingo pasirodymo pakeisti trenerį", – vis dėlto pridūrė rinktinės ir Vilniaus TEO treneris.

LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas kalbėjo, kad rinktinės rezultatai nėra tokie, kaip tikėtasi, bet pasirodymo Latvijoje nevadino tragedija. "Moterų krepšinio valstybės Čekija ir Lenkija taip pat nepateko į ketvirtfinalį. Kartais būna tokių sunkių periodų, kuriuos reikia išgyventi. Mūsų 18-metės yra geriausios Europoje, todėl perspektyvos puikios", – "delfi.lt" sakė M.Balčiūnas.

LKF vykdomasis komitetas Lietuvos rinktinės pasirodymą ir trenerių darbą turėtų įvertinti po kelių savaičių.

R.Valentienė: "Emocijos dar neatslūgo"

Labiausiai patyrusi Lietuvos rinktinės žaidėja Rima Valentienė sunkiai rinko žodžius norėdama paaiškinti skaudžių nesėkmių Europos čempionate priežastis. Latvijoje savo 31-ąjį gimtadienį atšventusi gynėja nepanoro plačiau kalbėti apie pašalines priežastis, kurios trukdė komandai.

– Rima, ar labai prailgo kelionė namo autobusu iš Rygos? – dienraštis paklausė R.Valentienės.

– Ji tikrai užsitęsė. Buvo liūdna, visos tylėjome. Emocijos jau truputį aprimo, bet iki galo neatslūgo. Tačiau vis tiek esame ramesnės, kiekviena pabuvome su savimi, o šiandien dar rengiame komandos susirinkimą. Pasikalbėsime...

– Kokios emocijos užplūdo po tokios skaudžios čempionato pabaigos? Neviltis, pyktis?

– Visko daug, net sunku apibūdinti. Pernelyg sunkų darbą duodate. Reikia, kad viskas aprimtų.

– Jūsų nuomone, ko pritrūko, kad šiuo metu dar būtumėte Rygoje, o ne Vilniuje?

– Jei žinotume, tai būtume viską pakeitę dar Latvijoje. Iš tiesų klausiate labai sunkaus recepto. Trūko visko, o labiausiai kelių taškų kiekvienose rungtynėse.

– Treneris minėjo, kad ypač skausmingas psichologiškai buvo pralaimėjimas antrose rungtynėse Turkijai. Sutinkate?

– Nekomentuosiu. Manau, kad buvo daugiau dalykų, kurie paveikė mūsų žaidimą. Buvo visko, taip pat ir pykčių, bet su jais tikrai susitvarkėme. Mus žlugdė nesėkmingi metimai ir labai prastas žaidimas lemiamomis rungtynių akimirkomis. Matyt, reikia išmokti gerai žaisti tokias pabaigas.

– Specialistai pasigedo komandinio žaidimo, kuris anksčiau buvo didžiausia Lietuvos rinktinių stiprybė.

– Galbūt, galbūt... Žiūrėsim, kas bus ateityje. Rinktinė juk nedingsta – bus kiti treneriai, kitos žaidėjos. Galbūt vėl pavyks suburti tokią komandą, kuri labiau nudžiugins Lietuvą. Bet tam dar reikės gerokai padirbėti. Išeis vyresnės žaidėjos, jaunoms dar trūksta patirties. Todėl rezultatų turbūt teks palaukti.

Lietuvos rinktinė Europos čempionate