Už tai balsavo 109 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė vienas politikas.

Pagal priimtas pataisas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Lietuvos teritorijoje bus rengiamos kas ketverius metus.

Jų tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto veiklas, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Žaidynės bus finansuojamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

Ši ministerija taip pat turės organizuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Tuo pačiu įkurta Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba. Ji rengs žaidynių nuostatus, teiks siūlymus dėl jų datos ir vietos, darys renginių programą ir pan.

Įrašyti žaidynes į įstatymą pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama užtikrinti jų tęstinumą ir plėtrą.

„Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – senas ir gilias tradicijas turintis išeivijos lietuvių sporto renginys, populiarus tarp tautiečių. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės telkia užsienio lietuvius – neleidžia atitrūkti nuo savo ištakų, padeda išlaikyti ryšį su Tėvyne“, – teigė ministerija pataisos aiškinamajame rašte.

Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 metais Kaune. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos iniciatyva po 40 metų, siekiant atkurti tradiciją, 1978 metų vasarą Toronte, Kanadoje, surengtos Pirmosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos Lietuvos nepriklausomybės 60-mečiui.

Antrosios žaidynės vyko 1983 metais Čikagoje, JAV, trečiosios – 1988 metais Adelaidėje, Australijoje, ketvirtosios – 1991 metais Lietuvoje. Nuo tada Pasaulio lietuvių sporto žaidynės rengiamos Lietuvoje kas ketverius–penkerius metus.

Pastarąjį kartą žaidynės vyko šių metų liepą Palangoje, jose dalyvavo beveik 3 tūkst. sporto mėgėjų iš viso pasaulio, varžytasi 24 sporto šakose.