Puikiai olimpinius metus pradėjusi ir į lengvosios atletikos pasaulio elitą lyg žaibas įsiveržusi Sonata Tamošaitytė tvirtina, kad sėkmė Turkijoje įvykusiame planetos uždarų patalpų čempionate nebuvo atsitiktinė.

Per vieną žingsnį nuo medalininkių pjedestalo likusi 24-erių kaunietė įsitikinusi, kad ketvirtoji vieta suteiks pasitikėjimo prieš svarbiausią šio sezono startą – Londono vasaros olimpines žaidynes.

Prieš pasaulio pirmenybes patyliukais tikslą patekti į pusfinalį kėlusi S.Tamošaitytė pranoko ne vien savo lūkesčius. Lietuvė 60 m barjerinio bėgimo pusfinalyje finišavo trečia ir pateko į finalą. Be to, distanciją įveikusi per 8,03 sek., sprinterė pagerino Lietuvos rekordą (ankstesnis buvo 8,08 sek. – red. past.).

Finale aštuntuoju takeliu bėgusi S.Tamošaitytė finišavo ketvirta ir pasiekė vieną didžiausių laimėjimų per savo karjerą. Pasaulio čempionato finale sportininkė distanciją įveikė per 8,03 sek. ir dar sykį pakartojo Lietuvos rekordą. Šį sezoną geriausia šalies barjerininkė nacionalinį rekordą gerino tris kartus.

„Į Stambulą važiavau gerinti savo asmeninių rezultatų. Nebuvo tikslo pasiekti rekordą, o apie ketvirtąją vietą net nesvajojau. Tai atrodė nerealu“, – sakė dienraščiui 2009-ųjų metų studentų universiados vicečempionė.

Po istorinio finalo su Sonata jau dvylika metų dirbanti Nina Gedgaudienė neturėjo galimybės apkabinti laimingos savo auklėtinės. Lietuvos rekordininkė vienintelė iš penkių mūsų atletų į pasaulio čempionatą vyko be savo trenerės.

– Prieš išvyką į pasaulio čempionatą tvirtinai, kad sportinė forma šį kartą yra geriausia per tavo sportinę karjerą. Vis dėlto ar buvo abejonių, kad pasirodymas gali baigtis toli nuo prizininkų pakylos? – paklausėme sprinterės.

– Konkrečių tikslų nekėliau ir galutinės vietos tikrai neplanavau. Norėjau patekti į pusfinalį. Tai būtų buvusi gera pradžia, o gera pradžia – pusė darbo. Viskas susiklostė daug geriau, nei tikėjausi. Tuo ir įdomus sportas, kad prognozuoti ką nors iš anksto beveik beprasmiška.

– Įvykdžius tikslą ir patekus į finalą psichologinė našta, slėgusi tavo pečius, turbūt irgi nukrito. Lengviau buvo bėgti finale ar pusfinalyje?

– Nepasakyčiau, kad labai jaudinausi ir prieš pusfinalio startą. Kai žengiu į bėgimo takelį, stengiuosi apie nieką negalvoti.

– Finale čempionato rekordą pagerinusi australė Sally Pearson (7,73 sek.) bei medalius iškovojusios britė Tiffany Porter (7,94 sek.) ir baltarusė Alina Talay (7,97 sek.) yra pajėgesnės už tave ar tiesiog šioms sportininkėms šypsojosi sėkmė?

– Visos jos tikrai pajėgios, tačiau nemanau, kad prizininkės akivaizdžiai stipresnės už mane. Tiesiog tą dieną taip susiklostė bėgimas, varžovės buvo greitesnės. Tą pačią dieną du kartus gerinti šalies rekordą yra puikus rezultatas. Jei noriu aukštesnio rezultato, turiu šiek tiek dar padirbėti. Apskritai šiek tiek nustebino amerikietės – jų nebuvo nei finale, nei pusfinalyje. Kita vertus, nugalėtojų niekas neteisia. Manau, kad jei ir kas ir nustebino šioje rungtyje, tai – aš (juokiasi).

– Finale bėgai aštuntuoju takeliu. Jei būtų tekę startuoti arčiau trasos vidurio, galbūt rezultatas irgi galėjo būti dar aukštesnis?

– (Juokiasi) Nenorėčiau spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Aišku, tiesos šioje versijoje yra. Kai matai sportininkes šalia savęs, kovoti lengviau. Bėgdama aštuntuoju takeliu nemačiau nieko. Kita vertus, negaliu sakyti, kad tai, jog startavau kraštiniame take, neišėjo į naudą.

– Ar labai Stambule trūko trenerės N.Gedgaudienės, kuri tąkart liko Kaune?

– Koncentravausi tik bėgimui. Trenerės parama visuomet svarbi, tačiau šį kartą stengiausi nuo to atsiriboti. 60 m barjerinis bėgimas – toks dalykas, kad niekuo per daug šalia būdamas nepadėsi. Tiesiog starto šūvis – ir bėgi (šypsosi).

– Kaip manai, ar pavyks puikią sportinę formą išlaikyti iki olimpinių žaidynių?

– Nors rezultatai ir aukšti, nepasakyčiau, kad mano sportinė forma yra labai įspūdinga. Tiesiog atėjo laikas, kai galiu bėgti būtent taip. Pagrindinis tikslas – Londonas. Viskas, kas šiuo metu vyksta: treniruotės, varžybos – yra pasirengimas būtent olimpinėms žaidynėms. Džiuginantys rezultatais – tai ženklas, kad dirbame tinkama linkme.

– Kur geriau jautiesi – 60 ar 100 m barjerinio bėgimo takelyje?

– Man labiau patinka bėgti 100 m. Ilgesnėje distancijoje jaučiuosi stipresnė. Net jei startas nepavyksta, klaidas dar galima pataisyti. Apskritai, antroji 100 m distancijos dalis man sekasi geriau, tad man bėgti šį nuotolį mieliau.

– Per pastaruosius metus tavo rezultatai sparčiai pagerėjo. Kur slypi paslaptis?

– Neslėpsiu, treniruočių metodiką šiek tiek pakeitėme. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose turiu trenerį, kuris taip pat padeda savo patarimais ir konsultacijomis. Visos šios aplinkybės ir kantrus darbas lėmė, kad rezultatai pradėjo sparčiai gerėti.

– Ar jaučiate, kad galite bėgti dar greičiau?

– Be abejonės. Nemanau, kad dabartiniai rezultatai – riba. Tobulėti dar tikrai yra kur. Stambule užfiksuotas rezultatas 8,03 sek. – tikrai ne viršūnė. Nemanau, kad pasiekiau svaiginančią viršūnę, tiesiog realizavau save. Vasarą tikiuosi dar aukštesnių rezultatų.

– Kaip sekasi derinti sportą su mokslais?

– Mokausi Lietuvos kūno kultūros akademijoje, antrajame magistratūros kurse. Studijuoju sporto fiziologijos specialybę ir džiaugiuosi, kad sekasi neblogai.

– Kodėl pasirinkai barjerinį bėgimą?

– Keista, tačiau pirmoji pažintis su barjeriniu bėgimu ir buvo lemtinga. Prieš dvylika metų, kai pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes, patekau pas taip pat buvusią barjerininkę N.Gedgaudienę. Ji iš karto pastebėjo mano gabumus ir štai jau daugiau nei dešimtmetį dirbame kartu.

Komentaras

Nina Gedgaudienė

Trenerė

Pasaulio čempionate Sonatos pasiektas rezultatas manęs nenustebino. Svarbiausia buvo susitvarkyti psichologiškai ir tai jai pavyko. S.Tamošaitytė – labai darbšti ir valinga sportininkė, kuri kryptingai siekia tikslo, moka valdyti emocijas. Šio sezono rezultatai rodo, kad pasirengimas olimpiadai vyksta teisingai. Norėčiau, kad olimpinėse žaidynėse Sonata pagerintų savo asmeninį rekordą.