Supratimas apie nesantuokinius ryšius kinta. Vis dėlto klausimai lieka tie patys. Kaip atsigauti, kai išblėsta monogamijos mitas? Kaip su realybe susidūrusiam žmogui įveikti nuoskaudą ir kartėlį?

Sunkias akimirkas išgyventi padeda vienas dalykas – suvokimas, kad laimė gali slypėti ir kažkame kitame. Ne vienas savo antrosios pusės neištikimybę patyręs žmogus vėliau ne tik dvasiškai atgimė, bet ir įgavo jėgų bei pasitikėjimo savimi.

Įkvepiantis pavyzdys – vienos garsiausių pasaulio moterų Eleonoros Roosevelt istorija. Sulaukusi trisdešimt penkerių metų ir įveikusi sunkų savo gyvenimo laikotarpį, ji į ateitį žvelgė su viltimi, kainavusia jai nemažai kančių: „Eidami per gyvenimą kažkurią akimirką suvokiame, kas mes tokie ir tada nusprendžiame, kokią atsakomybę galime pasiimti ant savo pečių. Pasirinkdami pirmiausia galvokite apie save, nes neįmanoma gyventi kito žmogaus gyvenimo, netgi jeigu tai savi vaikai".

Nors, kaip žinia, šios kelios frazės buvo skirtos publikai, tačiau jos buvo pasakytos tada, kai E. Roosevelt atsigavo po baisaus ir triuškinančio smūgio, kurį patyrė sužinojusi, kad jos vyras susitikinėja su viena jos artimiausia drauge. Jos pasaulis tada subyrėjo į šipulius, ji neteko pasitikėjimo savimi ir ramybės.

Vis dėlto E. Roosevelt sugebėjo rasti savyje jėgų, padėjusių susidoroti su savo drovumu, ir susiėmusi tapo viena iškiliausių pasaulio moterų.

Dauguma ilgisi „senų gerų laikų" ir trokšta sugrįžti ten, kur viskas buvo kitaip ar bent jau tai atrodė. Žmonės sau piešia tokį paveikslą: sutuoktiniai visą gyvenimą gyvena užmiesčio name, jie turi du vaikus ir šunį. Nors toks vaizdinys turi daugiau sąsajų su fantazijų sritimi nei realiu pasauliu, žmones nuolat kankina klausimas – koks likimas laukia monogamijos bei ištikimybės priesaikos, duotos santuokos metu.

Santuokos vis trumpėja

Nors praėjusių laikų nostalgija suprantama, tačiau ji trukdo žmogui prisitaikyti prie jį supančio pasaulio realijų. Daug kas pasikeitė, įskaitant ir žmogaus gyvenimo trukmę. Kai ji siekė keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų, išsaugoti monogaminę santuoką buvo kur kas lengviau nei mūsų laikais, kai žmogaus gyvenimo trukmė taip išaugo.

Dauguma santykių santuokoje kaitą analizuojančių specialistų pripažįsta, kad tai tėra vienas veiksnys, turintis įtakos monogaminiams santykiams.

Pasikeitė ir moterų požiūris į jų pačių vaidmenį šeimoje. Norėdamos būti lygios su vyrais ir siekdamos nepriklausomybės, jos nenori likti namie, ypač jeigu nesiklosto santykiai su sutuoktiniu.

Anksčiau jos sau to negalėjo leisti, nes praktiškai neturėjo jokio pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su savo padėtimi. Moterų pasaulėžiūros pokyčiai lėmė, kad vis daugiau dailiosios lyties atstovių ryžtasi nesantuokiniams ryšiams. Dabar senas suvokimas, kad dažniausiai romanus už santuokos ribų užmezga vyrai – visiška netiesa.

Monogaminiams santykiams kenkia ir vis trumpėjanti vidutinės santuokos trukmė bei tai, jog dabar tiek vyrai, tiek moterys tuokiasi pakartotinai. Kaip bebūtų juokinga, tačiau kai kuriose iš šių neilgų santuokų jiems pavyksta išsaugoti ištikimybę, nes tiesiog jie nespėja jos pažeisti.

Puikus to pavyzdys – į televizijos laidą kartu su savo septyniolikta žmona pakviestas vyras. Kai publika, kaip ir galima buvo tikėtis, kritiškai įvertino daugybines jo santuokas, vyras pareiškė niekada neturėjęs lytinių santykių su moterimi, kuri nebuvo jo žmona. Akivaizdu, kad dauguma žmonių turi visiškai kitą supratimą apie monogamiją...

Naujos moralinės normos?

Neseniai atliktų mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad monogamijos idėja vėl užvaldė žmonių protus, o šis faktas lyg ir patvirtina tai, jog visuomenėje susiformavo nauji moralės principai. Vis dėlto pateikti duomenys byloja, kad sustiprėjo tik noras laikytis ištikimybės, tačiau žmonių poelgiai tam prieštarauja. Nors dauguma tikisi, kad nesantuokinių santykių skaičius sumažės, tačiau tokia viltis neturi jokių prielaidų.

Nepaisant AIDS grėsmės ir visuomenės nusiteikimo, nėra jokių duomenų, kurie bylotų apie nesantuokiniams romanams pasiryžtančių žmonių skaičiaus mažėjimą. Ši aplinkybė pastebima daugumoje ataskaitų. Pavyzdžiui, Annet Lawson savo knygoje „Neištikimybė„ („Adultery“) rašo: „Atlikti tyrimai parodė, kad jų seksualinis elgesys nei kiek nepasikeitė. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai artimiausiu metu neištikimųjų skaičius nesumažės".

Esant tokiam požiūriui į monogamiją sunku nebūti cinišku. Vis dėlto netgi matant, kad nesantuokinių ryšių skaičius auga, neturime pasiduoti nevilčiai ir kurti niūrias prielaidas. Verčiau reikia stengtis keisti visuomenės nusiteikimą, peržiūrėti ankstesnius požiūrius į monogamiją, trukdžiusius puoselėti monogamiškus santykius. Visi turime stengtis teikti pirmenybę monogamiškam gyvenimo būdui. Tai pavyks su sąlyga, kad tarpusavyje būsime atviri ir sąžiningi.

Jeigu monogamijos mitas bus paneigtas, išloš ir žmogus, ir visa visuomenė. Tai padės žmogui atsikratyti gėdos jausmo ir jis pagaliau suvoks tikrąsias nesantuokinių ryšių priežastis. Kai šis žingsnis bus žengtas, abi pusės suvoks, kad tarpusavyje būtina sąžiningai apie viską kalbėtis. Mes išlošime todėl, kad nebereikės gyventi visuomenėje, kuri dėl savo veidmainystės ir tylėjimo monogamijos ir nesantuokinių ryšių klausimais kenkia savo pačios vertybėms.

Senas ir naujas suvokimas

Tik vien monogamijos mito atsikratymo nepakaks. Norint, kad visuomenėje įsiviešpatautų monogamiškas gyvenimo būdas, būtina savo seną požiūrį atnaujinti. Tai padės pašalinti nesantuokinių santykių riziką, be to, naujas požiūris nuramins jį ar ją tuomet, kai virš galvos trenks perkūnas. Čia apžvelgsime ankstesnio ir naujojo suvokimo skirtumus svarbiausiais nesantuokinių ryšių fenomeno klausimais.

Nesantuokinių ryšių priežastys

Ankstesnis požiūris: romanai už santuokos ribų – asmeninių nesėkmių ir konkrečių žmonių trūkumų rezultatas. Tai išskirtinai asmeninis reikalas.

Naujas požiūris: visuomenėje egzistuoja nemažai faktorių, lemiančių nesantuokinių ryšių atsiradimą.

Tylėjimas

Ankstesnis požiūris: apie nesantuokinius ryšius reikia patylėti (dėl to, kad tai išskirtinai asmeninis reikalas. Tokie klausimai atvirai neaptarinėjami ir sprendžiami, jeigu įmanoma, patyliukais.

Naujas požiūris: pastangos nutylėti apie nesantuokinius ryšius tik dar labiau juos skatina, todėl su tuo darosi vis sunkiau susidoroti. Šį klausimą turi spręsti ne atskiri asmenys, o visa visuomenė.

Tie, kurie ryžtasi nesantuokiniam romanui

Ankstesnis požiūris: nesantuokinius ryšius renkasi silpnavaliai, savimi nepasitikintys, aplinkinių nemylintys ar tiesiog bjaurūs vyrai ir moterys, nusipelnantys bausmės.

Naujas požiūris: nesantuokiniams santykiams ryžtasi įvairūs žmonės. Beveik apie bet kurį visuomenės narį veikiausiai galima pasakyti, kad jis ar ji neišvengs pagundos „pasukti į kairę".

Apgauti sutuoktiniai

Ankstesnis požiūris: savaime suprantama, jog apgautas vyras ar moteris – auka. Jo ar jos reikia arba pagailėti (kad su juo ar ja buvo taip negarbingai pasielgta), arba priekaištauti (jog nepavyko šalia savęs išlaikyti antrosios pusės).

Naujas požiūris: nesantuokiniai ryšiai nereiškia, kad jiems nepavyko atlikti vyro ar žmonos vaidmens. Dėl sutuoktinio nesantuokinio romano išduotoji pusė nekalta.

Trečioji pusė

Ankstesnis požiūris: trečiasis asmuo – visiškai beširdė būtybė. Tai labai egoistiškas žmogus, sugebantis galvoti tik apie tai, kaip siekiant savo malonumo ką nors įžeisti.

Naujas požiūris: santykius su santuokoje gyvenančiu žmogumi užmezga įvairūs asmenys ir tai vyksta dėl skirtingų priežasčių. Paprastai jie taip pat nerimauja galintys būti nuskriaustais.

Ar verta aplinkiniams sakyti tiesą?

Ankstesnis požiūris: tai toks asmeniškas ir delikatus klausimas, kad jo neverta aptarinėti su pašaliniais asmenimis. Jeigu įmanoma, apie tai nereikia kalbėti ir su artimais giminaičiais.

Naujas požiūris: kadangi esate niekuo dėtas ar dėta, išdidumas neturėtų tapti kliūtimi apie tai kalbėti su aplinkiniais. Tai galėjo nutikti su kuo tik nori – su jo ar jos draugais ir artimaisiais.

Išsaugoti šeimą ar skirtis?

Ankstesnis požiūris: šis sprendimas priimamas dalykiškai ir iškart akivaizdus teisingas pasirinkimas. Vieni įsitikinę, kad geriausia santuoką išsaugoti, o kiti mano, jog priimtiniausia išeitis tokiu atveju – skyrybos.

Naujas požiūris: sprendimas išsaugoti šeimą ar skirtis – sudėtingas ir atsakingas, todėl skubėti šiuo atveju neverta. Priimant sprendimą svarbiausia vadovautis protu, o ne emocijomis. Būtina atsižvelgti į kaip įmanoma daugiau lemiančių veiksnių.

Tylos kodekso pažeidimas

Mitas apie monogamiją veikia daugybės žmonių sąmonę todėl, kad nesantuokiniai ryšiai atitverti tylos siena. Kol šis reiškinys nebus atvirai aptariamas, žmonės apsimetinės, kad monogamija yra visuomenės gyvenimo sąrangos norma, o visuomenės nuomonė ją palaikys. Kol žmonės šia prielaida tikės, juos pačius draskys menkavertiškumo ir gėdos jausmas.