Pereiti į pagrindinį turinį

Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio

2024-06-30 20:17
DMN inf.

Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena – per vasaros atostogos vaikai turi ir pailsėti. Tėvams irgi būtinas kokybiškas poilsis.

Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus. Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus. Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus. Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus. Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus. Nauda: laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys, lavinančios vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus.

Neperpildyti grafiko

Vasaros atostogos – puikus laikas atsipalaiduoti, pažinti pasaulį, mokytis jį atrasti, pabėgti nuo rutinos, o kartais tiesiog panuobodžiauti ir pailsėti.

Pasak vaikų psichologės Ievos Kirkilės, tai būtina vaikų brendimo ir jų vystymosi dalis. „Pailsėję ir atsipalaidavę vaikai patiria kur kas mažiau streso ir nerimo mokykloje, todėl geba stabiliau ir nuosekliau įsisavinti informaciją, efektyviau mokytis ir tobulėti“, – sako psichologė.

Pasak specialistės, laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys įvairiose socializacijos vietose, lavinančios socialinius įgūdžius ir vaizduotę, didinančios kūrybiškumą, padedančios išreikšti jausmus ir savas mintis, stiprinančios pasitikėjimą savimi.

„Vaikams, dalyvavusiems veiklose, kurios įkvėpė, sudomino ar suteikė naujų įžvalgų, formuojasi teigiamas požiūris į mokymąsi ir naujų dalykų atradimą mokykloje ar darželyje, į juos sugrįžus. Pailsėję vaikai į mokslus grįžta labiau užtikrinti, drąsesni, sėkmingiau sprendžia kylančias problemas, lengviau bendrauja su kitais“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.

Iveta Jurkšienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Jai pritaria tapybos studijos „Jaunasis tapytojas“ vadovė Iveta Jurkšienė. Daugiau kaip aštuonerių metų darbo su vaikais patirtį turinti pedagogė, Vilniaus dailės akademijos absolventė, pastebi, kad kūrybos poreikiams ir vaizduotei lavinti mokslo metais skiriama gerokai mažiau dėmesio, todėl, planuojant vaikų užimtumą per atostogas, verta vaikus pažindinti su naujomis veiklomis, plėsti jau turimas pagrindines žinias.

Specialistės akcentuoja, kad ypač svarbu neperpildyti vaiko atostogų grafiko – per daug veiklų gali sukelti pervargimą ir stresą. Būtina skirti laiko šeimai ir draugams – tai ne tik padės vaikams jaustis mylimiems, bet ir suteiks galimybę lavinti socialinius įgūdžius.

Atsitraukti nuo ekranų

Psichologės teigimu, vaikams būtina panuobodžiauti, nes būtent nuobodžiaujant atrandama naujų galimybių, praplečiamos komforto ribos. Tačiau svarbu, kad nuobodžiavimo ir poilsio akimirkos nebūtų leidžiamos prie ekranų. Tai ypač aktualu vasarą – kai atitolstama nuo įprastos mokslo metų rutinos, vaikams turint daugiau laiko, mažiau atsakomybių ir įsipareigojimų.

Reikia rinktis užsiėmimus, kurie atitinka vaiko amžių ir pritaikyti jo vystymosi lygiui. Būtina įsitikinti, kad užsiėmimai bus saugūs vaikui.

Kaip parodė praėjusiais metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto atlikti tyrimai, laikas, praleistas prie ekranų pramogaujant, gali turėti rimtų padarinių: ilgai būnantiems prie ekranų vaikams mažėja noras mokytis, girdimosios atminties ir vizualiniai-motoriniai gebėjimai, prastėja mokymosi pažangumas ir rezultatai. Tad buvimą prie ekranų būtina riboti, o geriausia – keisti prasmingesnėmis veiklomis.

Beprasmį pramogavimą prie ekranų specialistai siūlo keisti meninėmis veiklomis, kuriose netrūksta vietos improvizacijai ir kūrybai: vaikams suteikiama laisvė eksperimentuoti, analizuoti situacijas, generuoti idėjas ir ieškoti alternatyvių sprendimų.

Ieva Kirkilė / A. Kirkilo nuotr.

„Kūrybiškumas itin vertinamas šiandieniame pasaulyje, tad labai svarbu šį gebėjimą lavinti nuo mažens, kai žmogus imliai įsisavina informaciją, greitai mokosi. Juo labiau kad stovyklose ugdymas vyksta beveik jo nepastebint – čia greta naujų žinių ir gebėjimų pasikeičia aplinka, vyksta įdomių ekskursijų, užsimezga naujų pažinčių ir draugysčių“, – apie vieną būdų, kaip vaikus sudominti veiklomis, atitraukiant juos nuo ekranų, pasakoja I. Jurkšienė.

Atsižvelgti į pomėgius

Vaikų psichologė I. Kirkilė primena, kad, planuojant vaikų užimtumą per vasaros atostogas, svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir pomėgius – tuomet jis labiau įsitrauks į veiklas, jaus didesnį malonumą ir gaus daugiau naudos.

„Reikia rinktis užsiėmimus, kurie atitinka vaiko amžių ir pritaikyti jo vystymosi lygiui. Būtina įsitikinti, kad užsiėmimai bus saugūs vaikui ir kad organizatoriai yra kvalifikuoti ir pasiruošę reaguoti į bet kokius nenumatytus atvejus“, – pataria tapybos studijos vadovė I. Jurkšienė.

Austė Juozapaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ji pastebi, kad neretai tėvams sudėtinga suprasti, ar meniniai užsiėmimai tiks jų vaikui. Neretai manoma, kad meno stovyklos tinka tik vaikams, linkusiems į kūrybą ir piešimą, jautresnio ir ramesnio būdo, tačiau tai tik mitas.

„Meno stovyklose atskleidžiame vaikų vaizduotės pasaulį ir jų asmenybę: aktyvesnių vaikų paveiksluose pastebime ryškių spalvų, energingų potėpių, ramesnių – pastelinių, žemiškų spalvų, kruopščių teptuko prisilietimų prie drobės. Kiekvienas vaikas gali tapyti – specialus pasiruošimas nereikalingas, nes patyrę specialistai, nuolat dirbantys su vaikais, geba atsižvelgti į kiekvieno asmenybę, poreikius ir žinių lygį“, – akcentuoja I. Jurkšienė.

Pailsėję ir atsipalaidavę vaikai patiria kur kas mažiau streso ir nerimo mokykloje, todėl geba stabiliau ir nuosekliau įsisavinti informaciją.

Tikslas – neturėti tikslo

Aplinkosaugininkė, miško terapijos gidė Austė Juozapaitytė atkreipia dėmesį, kaip svarbu pabūti gamtoje ir išnaudoti terapinį jos poveikį.

„Dažnas vyksta į gamtą su dviračiais, sportuoti ar pabūti prie ežero ir tai naudinga, tačiau kai kartu atsivežame ir rūpesčių, nuolat tikriname išmaniuosius prietaisus, kai nuolat kyla minčių apie darbą, problemas, daug naudos nebus“, – ragina atrasti ramaus buvimo miške pranašumus A. Juozapaitytė.

Ji pabrėžia, kad terapinį buvimo gamtoje pojūtį patirsime sulėtinę tempą.

„Miško maudynės – buvimas, o ne darymas. Tai galimybė atsipalaiduoti, būti be jokio konkretaus tikslo. Tai padeda sumažinti stresą, atsigauti nervų sistemai. Vienas svarbiausių miško maudynių aspektų yra įsisąmoninti aplinką per visus pojūčius. Jei sudėtinga nurimti, iš pradžių galima imtis lengvų užduotis, kurios padės aktyvinti pojūčius, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek skirtingų gamtos garsų girdime, išsirinkti savo mėgstamiausią garsą, paliesti, pauostyti bent dešimt skirtingų gamtinių paviršių, pajusti mišką basomis kojomis“, – rekomenduoja A. Juozapaitytė.

Palikus visus išmaniųjų technologijų prietaisus, mūsų smegenims nėra paprasta sulėtėti, tad svarbu išlikti sąmoningiems ir kantriems, kol kūnas prisitaikys prie gamtos tempo.

Prasminga: mokslo metais meniniams poreikiams skiriama gerokai mažiau dėmesio, todėl, planuojant vaikų užimtumą per atostogas, verta atrasti laiko meniniams gebėjimams lavinti. / freepik.com nuotr.

Miesto triukšmas kenkia

Pastebėjusi, kad įtampa ir skubėjimas yra tarsi šių laikų prakeiksmas ir retam pavyksta visavertiškai pailsėti, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Kristina Ragauskaitė su kolegomis pradėjo organizuoti sveikatingumo savaitgalius „Eik uoliai“.

„Šie savaitgaliai sujungia viską, ko reikia kokybiškam poilsiui: sveiką mitybą, buvimą gamtoje, aktyvų poilsį, sveikuolišką gyvenimą – dienos ritmą, mankštas, maudynes, jogą, kvėpavimo pratimus, buvimą su šeima, bendraminčiais. Taip pat ir giliausias mūsų krašto tradicijas, paveldo pažinimą“, – pasakoja K. Ragauskaitė.

Dažnas vyksta į gamtą su dviračiais, sportuoti ar pabūti prie ežero ir tai yra naudinga, tačiau jei kartu atsivežame ir rūpesčius, daug naudos nebus.

Stovyklose galima dalyvauti tiek vienam, tiek su šeima, partneriu ar draugais. Anot lektorės, po kiekvienos sveikuolių stovyklos pokyčiai akivaizdūs.

„Vis juokaujame, kad reikėtų daryti dalyvių nuotraukas prieš ir po sveikuolių stovyklų. Labai smagu stebėti, kaip įsitempę, susirūpinę žmonės atsipalaiduoja, išsitiesia, tarsi nusimeta maišus rūpesčių nuo pečių. Išvažiuojančių dalyvių veidai švyti, jie šypsosi. Tokiomis akimirkomis suprantu, kad visi yra labai gražūs, tik reikia atsipalaiduoti“, – sako K. Ragauskaitė.

Nauda: buvimas gamtoje be konkretaus tikslo padeda sumažinti stresą, atsigauti nervų sistemai. / freepik.com nuotr.

Stovyklų organizatorė žmonėms nori priminti, kad poilsis ne mažiau svarbus nei darbas, o tinkamai nepailsėjus įtampa didėja, kaupiasi, atsiranda įvairių skausmų, kūnas tampa jautresnis, neatsparus kasdienybės iššūkiams.

„Norint sužinoti, koks poilsis mums tinkamiausias, turime suprasti, kaip veikia kūnas ir protas. Jei gyvename ir didžiąją laiko dalį leidžiame mieste, patiriame daug triukšmo: tai ir automobiliai, statybos, kaimynai, televizoriaus, radijo, šaldytuvo, skalbyklės garsai. Mums atrodo, kad šių garsų nė negirdime, jie virsta baltuoju triukšmu, tačiau taip nėra. Mūsų smegenys vis tiek reaguoja į visus šiuos garsus, nes jie genetiškai neįprasti. Natūralių garsų yra tik gamtoje, dėl to būtent čia mes taip gerai pailsime“, – dalijasi lektorė, stovyklų organizatorė K. Ragauskaitė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų