- Parengė Asta Mažutytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antai vienoje mokykloje Braunšvaige mokiniams buvo užduodama kasdien skaityti po ketvirtį valandos. Tie, kurie mėgo skaityti, skaitė ir neraginami. Nemėgusieji knygų šią užduotį ignoravo. Geri norai tik kėlė įtampą tarp mokinių ir mokytojų.
Tuomet mokykloje buvo nutarta: visoms klasėms trečia pamoka trumpinama lygiai 15 minučių ir šį laiką mokiniai skiria skaitymui. "Iš pradžių kilo didelis pasipriešinimas – taip pat ir iš mokytojų pusės. Tačiau dabar visi mato: vaikai padarė pažangą ir ji naudinga mokantis visų dalykų", – pavyzdį pateikė rašytojas.
Skirtingai nei namų darbus apskritai, referatų rašymą A.Himmelrathas laiko naudingu dalyku.
"Mokiniai mokosi savarankiškai apdoroti savo žinias ir įsitikina, kad jos yra naudingos pamokoms. Tačiau referatai galėtų būti grąžinti į mokyklas, kuriose turėtų būti atitinkamos sąlygos ir erdvės. Apie tai žinau iš vienos gimnazijos Šveicarijoje, kur namų darbai nebeužduodami. Tam tikras užduotis mokiniai atlieka per pirmąją pamoką – jas vaikai atlieka savarankiškai, tačiau šalia visada yra mokytojas", – apie namų darbų alternatyvą pasakoja rašytojas.
Beje, toje pačioje Šveicarijoje, Švico kantone, 1993-iaisiais buvo nuspręsta nebeskirti vaikams namų darbų, tačiau po ketverių metų, spaudžiant tėvams, kuriems buvo keista, kad jų vaikai namuose nesimoko, naujovė atšaukta. Įdomu tai, kad namų darbų nedariusių Švico mokinių ir kitų kantonų moksleivių pasiekimai nesiskyrė, atvirkščiai: šviciečiai buvo labiau motyvuoti.
Ištiks lazdos likimas
Jei nėra prielaidų, kodėl turėtume ir toliau puoselėti namų darbus kaip pedagoginę priemonę, kodėl šis baubas vis dar gyvuoja mūsų švietimo sistemose? A.Himmelrathas įsitikinęs: vieną dieną namų darbams nutiks tai, kas nutiko ir lazdoms, kurios šimtmečiais buvo neatsiejama mokymo proceso dalis.
Jo manymu, būtina tęsti diskusiją apie švietimo sistemos individualizavimą. Kiekvieno vaiko mokymosi struktūra, greitis skirtingas ir su tuo mokytojai bei mokytojos turi susitaikyti.
"Kada nors mokiniai mokysis pagal savaitės planus, patys galės nuspręsti, kada kokias užduotis atlikti", – sako vizionierius, kalbėdamas apie perspektyvą, kai, lankydami visos dienos mokyklas, vaikai patys galės nuspręsti, ar jiems mokytis vieniems, ar su kitais vaikais, padedant mokytojui ar ne. Ir visa tai vaikai galės daryti mokyklose, kur bus garantuojama profesionali pagalba, o ne namuose, kur kvalifikuotos pagalbos gali sulaukti tik vienetai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mūsų sapnai – ne kas kita, o mes patys1
Vos pradėjus pokalbį geštalto psichoterapeutė Natalja Mamedova-Ryčkovė cituoja žinomos britų dramos terapeutės Sue Jennings mintį: „Mes visi sapnuojame dramos forma, tarsi savo mažame teatre vaidiname ir atliekame scenas, kurias kažkod...
-
Psichologė: dažniausiai vaikai seksualiai išnaudojami artimoje aplinkoje6
Seksualinis smurtas prieš vaikus – skaudi, sudėtinga, bet ir labai aktuali tema. Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą, kokios prevencinės priemonės, LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologe Ieva Dani...
-
Apie seksualinį smurtą prieš vaikus: skaičiai gali būti žymiai didesni, nes ši tema dar yra tabu7
Lietuvoje vis drąsiau ir garsiau reiškiamos žmonių nuomonės rodo, kad visuomenė vis stipriau netoleruoja smurto prieš vaikus. Ypatingo pasmerkimo sulaukia seksualinis smurtas prieš mažamečius. Apie tai, kas dažniausiai seksualiai i...
-
Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip mes galime tai sustabdyti?9
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl vaikų patiriamo smurto, ne tik dėl fizinio, bet ir sunkiau atpažįstamo – seksualinio – rodo visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus...
-
„Vaikų linijos“ savanorė: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir surūdijusią spyną
Kristina su vyru augina keturis vaikus, vyriausiam dabar šešiolika metų, o jauniausiam – septyneri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su...
-
Įspėja: ignoruojamas perdegimas darbe gali baigtis depresija, insultu ar infarktu2
Jaučiate nuovargį, esate apatiški? Anot psichologų, tokia užsitęsusi būsena gali būti perdegimo požymis. Perdegti galime patirdami nuolatinį stresą, kai mums kraunami tokie krūviai, kokių negalime pakelti. Tas perdegimas gali būti tiek psic...
-
Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį?2
Kartais suaugusiuosius gali nustebinti ir sutrikdyti tam tikras vaikų elgesys. Ne paslaptis, kad su kai kuriais mažaisiais susitarti yra tikras iššūkis, kuris reikalauja mūsų pastangų ir laiko. Ką daryti, jei nemalonus vaiko elgesys vis da...
-
Būna ir taip: partnerio neištikimybės ieško melo detektoriumi2
Melo detektorius – tai prietaisas, kuris lengvai gali pasakyti, ar jūs meluojate. Lietuvoje tokių prietaisų galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tačiau kai kurie jų labai tikslūs, tikslumas siekia daugiau nei 90 proc., pasakojama LNK rep...
-
Neurologopedė: vaiko kalbos problemas reikia spręsti kuo anksčiau6
Problemą, kai vaikas ankstyvajame amžiuje netaria kai kurių garsų, galima išsispręsti ir be logopedo pagalbos. Esant tam tikrų aplinkybių, į logopedą patartina kreiptis kuo anksčiau, primena neurologopedė, taikomosios elgesio analizės terape...
-
Kaip ištverti sausį – liūdniausią pošventinį laikotarpį?1
Vakar buvo oficialiai blogiausias kalendorinis pirmadienis. Sakoma, kad būtent šią dieną visus aplanko liūdnos mintys, blogos emocijos. Tačiau ir sausis įvardijamas kaip pošventinio liūdesio laikotarpis. Kalbinti žmonės dalijosi, kaip va...