Skyrybas neretai lydi sudėtingi ir ilgai besitęsiantys konfliktai. Kad tėvų nesutarimai padarytų kuo mažiau žalos vaikams, skatinama šeimos mediacija – taiki ginčų sprendimo galimybė. Daugelyje Vakarų Europos valstybių plačiai praktikuojama, o kai kuriose pasaulio šalyse konfliktiškas skyrybas patiriančioms poroms netgi privaloma paslauga populiarėja ir Lietuvoje.

Kompromiso paieška

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2014 m. teismuose buvo išnagrinėtos 21 034 civilinės bylos dėl šeimos teisinių santykių. 2 486 bylų nagrinėjimas truko nuo 6 iki 12 mėnesių, o 864 – daugiau nei metus. Beveik penktadalis šeimos bylų 2014 m. liko neišnagrinėta. Kasmet teisme gaunamų ginčo tvarka nagrinėjamų bylų, kylančių dėl šeimos teisinių santykių, skaičius beveik nekinta.

Į užsitęsusius tėvų ginčus dažnai įtraukiami vaikai, o konflikto sprendimo epicentre dalyvauja įvairūs skirtingų sričių specialistai ir institucijos. Tokiais atvejais siekiant apsaugoti vaiko interesus kyla būtinybė padėti tėvams surasti abipusiškai priimtiną sprendimą.

Šeimos mediacija Kanadoje, JAV ir Vakarų Europos šalyse jau ilgą laiką vertinama kaip alternatyvus būdas spręsti šeimos ir artimų žmonių ginčus, nes padeda siekti taikaus, abiem konflikto šalims priimtino susitarimo, mažina ekonominius ir socialinius santuokos nutraukimo praradimus šeimoms, visuomenei ir valstybei. Mediacijos metu neutralaus tarpininko (mediatoriaus) pareiga yra sudaryti dalyvaujančioms pusėms palankias sąlygas pačioms atrasti bendrą sutarimą, išsaugant jų interesus ir pozicijų lygiavertiškumą.

Skirtingai nei teisminėje, šeimos mediacijoje didesnis dėmesys skiriamas konfliktą pakurstančioms emocijoms, žmogų valdantiems jausmams, tikriesiems interesams, kurie skatina kovoti. Šeimos mediacija siekia, kad susitarimą pirmiausia  priimtų pats žmogus savo viduje. Tad mediatoriui, be teisinių žinių, itin svarbus psichologijos išmanymas.

Paskutinė viltis

Kaune įsikūręs Šeimos santykių institutas – bene pirmoji organizacija Lietuvoje, ėmusi viešai kalbėti apie šeimos mediacijos naudą sudėtingas skyrybas išgyvenančioms šeimoms. Per vienus metus po socialinės akcijos "Apsaugok mano vaikystę" skėčiu įgyvendinant projektą spėjo nuveikta nemažai: užmegzti ryšiai su šeimos mediacijoje ilgametę patirtį sukaupusiais užsienio specialistais, organizuoti vieni pirmųjų Lietuvoje šeimos mediacijos mokymai, pradėta teikti kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenančioms šeimoms, inicijuotos diskusijos su skirtingais šeimos santykių srityje dirbančiais specialistais – Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais, teisininkais, socialiniais darbuotojais ir kt.

Šeimos santykių instituto specialistės neslepia vilčių, kad netrukus Lietuvoje išaus diena, kai šeimos mediacija bus įstatymiškai įteisinta kaip viena iš veiksmingų vaiko teisių apsaugos galimybių konfliktiškų tėvų skyrybų atveju.

"Į mus kreipiasi poros su viltimi kažką naujo išbandyti, nes visa kita nebeveikia", – sakė instituto psichologė mediatorė Eglė Kuprytė.

Paklydę santykių labirinte

Anot E.Kuprytės, žmonės dažniausiai ateina neturėdami išankstinių žinių apie šeimos mediaciją, tad pradžioje neretai tikisi, kad specialistai už juos priims sprendimą ar pateiks teisingo elgesio receptą.

Vis dėlto didžiausia kliūtis mediacijos sėkmei – įsisenėję tėvų skyrybų ar konfliktai ar po jų, dėl kurių ilgus metus trunka teisminiai procesai. Sudėtingas ir ilgas bylinėjimasis dažnai tik didina konfliktą, aštrina neigiamas emocijas, darosi vis sunkiau vienas kitą išgirsti ar juo labiau leistis į kompromisus. Per instituto mediatorių praktiką net būta atvejo, kai priimti bendrą susitarimą kliudė advokato duodami patarimai, priešingi vaiko interesams.

Vaikas į šeimos mediacijos procesą labai retai įtraukiamas tiesiogiai, tačiau pagrindinis mediacijos tikslas – apginti vaiko teisę į santykį su abiem tėvais net ir po jų skyrybų. "Siekiame, kad vienas ar kitas tėvų sprendimas visų pirma atitiktų vaikų poreikius", – kolegei antrino Kristina Vildžiūnaitė.

Mediacijos metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų konfliktams vaiko atžvilgiu. Pabrėžiama, kad vaikas į tėvų nesutarimus negali būti įtraukiamas jokiu atveju. Vaikas turi teisę ir pareigą bendrauti su kiekvienu iš tėvų, bet neturi tapti jų bendravimo tarpininku ar barnių klausytoju.

"Išgyvenant skyrybas svarbu nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, jiems būtina turėti tikrą vaikystę, jų poreikiai, o ne tėvų, turi išlikti prioritetu", – sakė E.Kuprytė. Specialistė pastebi, kad skyrybų proceso metu neretai į vaikus pradedama žiūrėti kaip į suaugusiuosius, dažniausiai paaugliai perima vieno iš tėvų vaidmenį.

Įskaudinti tėvai neretai savo jausmus perkelia vaikams – tai, ką jaučia patys, teigia, kad tai yra vaikų jausmai. Šiuo atveju mediatoriams tenka nemenka užduotis padėti tėvams atskirti asmenines nuskaudas nuo tikrųjų vaiko poreikių.

Anot specialisčių, tėvai, kuriems iš tikrųjų rūpi jų vaikų gerovė, turėtų žinoti, kad jie vaikams galės padėti tik tiesiogiai išsprendę problemas su buvusiu sutuoktiniu ar sutuoktine, net jei to ir labai nenorėtų.

Racionalus balsas

Galimybė konfliktuojančioms šalims be teismo įsikišimo pačioms rasti sprendimą – dar palyginti nauja idėja.

"Buvau patekusi į didelę bėdą, vyko skyrybos, niekaip nepavyko su vyru susitarti dėl bendravimo su vaikais, vyravo absoliutus chaosas", – apie akstiną kreiptis į šeimos mediatorius pasakoja Rasa (vardas pakeistas).

Pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą porai prireikė net dešimties šeimos mediacijos sesijų, tačiau moteris sakosi to nesigailinti. Ji džiaugiasi, kad išsisprendė ne tik pagrindinė problema, dėl kurios buvo kreiptasi, bet ir pavyko atrasti vidinę ramybę visiems konflikto dalyviams. Mediacijos patirtis Rasą netgi paskatino iš naujo permąstyti savo, kaip asmenybės ir kaip mamos, gyvenimą ir ieškoti būdų tobulėti.

Mediacijoje dalyvavęs Artūras (vardas pakeistas) prisipažįsta į mediaciją iš pradžių žiūrėjęs skeptiškai: "Su žmona drauge išgyvenome daugiau nei 20 metų, su savo problemomis, tam tikromis situacijomis, vaikais. Atrodė, ką tos mediatorės gali suprasti apie mūsų gyvenimą."

Vyro požiūris pasikeitė pastebėjus, kad mediatorių dėka buvusiems sutuoktiniams pavyko ramiai išsikalbėti, pagaliau išsakyti dalykus, kurių įprastai, užvaldyti emocijų, nepasakytų vienas kitam, o svarbiausia – mediacija padėjo suvokti, jog jų požiūriai į rūpinimąsi vaikais iš tiesų nėra tokie skirtingi.