- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kūčios ir Kalėdos – šeimos šventės, kai namuose susirinkę artimieji sėdasi prie bendro stalo. Tačiau ne visada bendras pasisėdėjimas yra malonus, nes prie bendro stalo dažnai kyla ir nepatogių temų. Kaip išvengti konfliktų ir ar įmanoma išvengti nepatogių temų bei kokios temos gali sugadinti šventes? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su psichologe Genovaite Petroniene.
– Šventės yra tam, kad džiaugtumėmės ir pakalbėtume apie ką nors prasmingo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, kurie turi narcisistinės asmenybės bruožų, savaime gaunasi kitus pakritikuoti, pakontroliuoti, jiems papriekaištauti. Tuomet verta nepasiduoti, nes paskui po kritikos prie stalo jausiesi prislėgtai. Žmogų reiktų sustabdyti laiku ir pasakyti, jog girdi kritiką ir tau nemalonu, geriau pereiti prie kitų temų. Tai reikia atremti.
Santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos.
Gali pasireikšti ne tik kritika. Žmogus gali absorbuoti visą eterį, jis gali kalbėti tik tai, kas jam įdomiausia, pavyzdžiui, apie savo jaunystę, kokie politikai yra kvailiai. Visi kiti turi sėdėti ir klausyti. O jeigu jų nesiklauso, tai dar būna neigiama reakcija. Gali taip pat būti problema, kai žmogus per daug išgeria. Taip pat nuolatiniai maisto siūlymai. Tai tokia pasiaukojančių mamyčių, kurios neapskaičiuoja, kiek žmonės gali suvalgyti, problema.
– Pavyzdžiui, šventėms į Lietuvą atvyksta emigrantai, kurie turi pranešti kokią nors svarbią žinią. Jeigu negalima kokių nors temų išvengti, gal galima artimuosius kaip nors joms parengti?
– Jeigu grįžta emigrantai ir turi, ką svarbaus pašnekėti, manyčiau, reikėtų pagalvoti, ar tikrai tas turi būti daroma prie švenčių stalo. Tai galima padaryti po švenčių arba net ir tą pačią dieną. Tačiau pačios šventės metu susikoncentruoti, kas buvo šiais metais prasminga. Labai dažnai šventės neturi programos, yra neįdomios, žmonės tiesiog sėdi, valgo, galbūt yra įjungtas televizorius, žmonės net negali pasišnekėti. Tad galėtų vykti prasmingi pokalbiai, pavyzdžiui, ko norime, kad įvyktų kitais metais, kas šiais metais gero įvyko. Tos problemos, kurias reikia spręsti, turi būti kažkur šalia to.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip neišsiduoti, kad viena ar kita dovana yra tikrai ne tokia, kokios tu tikėjaisi?
– Iš karto reikia savęs paklausti, kad kiek kartų gavai dovaną ne tokią, kurios tikėjaisi. Savęs to paklausti ir nebūti naiviai optimistiškai nusiteikus, kad šiemet to neįvyks. Tai tikrai įvyks. Tikrai kažkas atneš dovaną ne tokią, kokios tikėjomės, ypač jeigu tai bus žmogus, kuris mus gerai pažįsta arba žmogus, kuriam šimtą kartų sakėme, kad kažko nedovanoti. Vis tiek tai įvyks, nes kiti žmonės nėra mes ir kad ir kaip gerai jie suprastų mūsų poreikius, jie nesupras jų taip gerai, kaip mes juos suprantame. Tad siūlau į šią situaciją pažiūrėti brandžiau ir laisviau, ta dovana nepriverčia mūsų nieko daryti, tiesiog žmonės yra netobuli. Kai kurie žmonės niekada negalės mūsų iki galo suprasti.
– Kaip išvengti konfliktų su vaikais, kurie dažnai Kalėdoms užsiprašo itin brangių dovanų, pavyzdžiui, elektronikos, o jų negavę rodo kaprizus, nesėda kartu su šeima?
– Tai rodo, kad santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos. Tokiu atveju santykiai yra gerokai apmirę, tolimi, vaikas yra savo pasaulyje ir jam daiktai, elektronika yra svarbiau. Tokiu atveju jau reikia remontuoti pačius santykius su tėvais ir mąstyti, ar nėra priklausomybės nuo elektronikos. Jeigu šiuo momentu viskas yra tokiame lygyje, tai nieko keisto, kad vaikas bus nepatenkintas negavęs brangios elektronikos dovanos. Jokiu būdu nereikia nusileisti ir padovanoti dovaną, nes tokiu būdu problema tik gilinama ir stiprinama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...