Tokia dalis apklaustųjų pažymėjo, kad pastaruoju metu patyrė svarbų gyvenimo įvykį (netektis, skyrybos, artimo žmogaus liga) ir bent vieną iš psichologinės kančios požymių. Krizių įveikimo centre savanoriaujančių psichologų teigimu, šie žmonės turėtų neignoruoti to, kas vyksta, suprasti, kad patirti psichologinių sunkumų yra normalu, bei įvertinti, ar nereikėtų kreiptis pagalbos.

Pasak Krizių įveikimo centro psichologės-psichoterapeutės Simonos Glodenienės, visi žmonės bent kelis kartus gyvenime patiria psichologinę krizę. Ją gali sukelti įvairiausios priežastys, ne tik negatyvūs pokyčiai, kaip netektys ar skyrybos, bet ir pozityvūs – šuolis pareigose, santuokinio gyvenimo pradžia, kurie reikalauja naujai prisitaikyti, išmokti gyventi kitaip nei iki šiol.

„Paprastai sužinome, kad patiriame krizę, iš ją lydinčios psichologinės kančios. Jei ji tęsiasi du mėnesius ir mūsų įprasti įveikos būdai, kurie anksčiau padėdavo - pasikalbėjimas su artimaisiais, išėjimas į gamtą, bet kas, kas veikė anksčiau - visiškai nebepadeda, nuolat jaučiamės blogai, jau reikėtų kreiptis pagalbos“, - „KOG instituto“ atlikto tyrimo duomenis komentuoja S. Glodenienė.

Krizės požymiai, lydintys sunkius įvykius, yra įvairūs. Tai - miego sutrikimai (nemiga arba noras nuolat miegoti, net jei miegama daug), padidėjęs irzlumas, dažnas konfliktavimas su aplinkiniais, kaltės, nusivylimo jausmai, nerimas ar liūdesys, lydintys didžiąją laiko dalį, mintys apie savižudybę.

Tyrėjai paskaičiavo, kad ketvirtadalis - 25 proc. - apklaustųjų žymėjo bent vieną sunkų gyvenimo įvykį ir du ar daugiau požymių. Dalies jų situacija gali būti itin sudėtinga, kurioje neturint aplinkinių paramos ar pagalbos paprasta palūžti.

„Dešimtadalį (10,4 proc.) gyventojų pastaruoju metu ištiko du sunkūs įvykiai ir jie jaučia bent du požymius, kad patiria psichologinę krizę. Dažniausiai žymėti įvykiai - artimojo netektis ir sunki jų pačių liga. Dažniausi krizės požymiai - nerimas ir miego sutrikimai“, - skaičiavo „KOG instituto“ direktorė Eleonora Šeimienė.

S. Glodenienė pažymi, kad žmonės, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos, dažnai pradžioje nedrįsta pripažinti, jog jau yra problema, nors gali jaustis labai blogai. „Per pirmąsias konsultacijas kartais girdime: gal man čia nieko tokio, gal aš be reikalo atėjau. Bet paaiškėja, kad žmogus atėjo visai ne be reikalo, gal net vertėjo ateiti anksčiau. Jei laiku nesprendžiame psichologinės krizės arba sprendžiame „nuskausmindami“ save alkoholiu, ji gali išaugti į depresiją ir kitus psichinius sutrikimus, dėl kurių mūsų gyvenimo kokybė dar labiau pablogėja. Tačiau išspręsta, sėkmingai išgyventa krizė mus sustiprina, ir vėliau galime gyventi net kokybiškiau, sąmoningiau nei iki krizės“, - sakė psichologė-psichoterapeutė.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė - 45 proc. - Lietuvos gyventojų pripažįsta bent kartą patyrę psichologinių problemų. „Šis skaičius rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą ir gebėjimą pripažinti pirmiausiai sau pačiam, kad gali turėti ir psichologinių bėdų. Nors dažniau prisipažįsta moterys nei vyrai, apskritai tokių problemų turi įvairūs žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių“, - vardija E. Šeimienė. Anot jos, tyrimas leidžia kaip rizikos grupes įvardinti pensininkus ar bedarbius, vienišus žmones. Išsituokę, našliai dažniau yra patyrę psichologinių problemų (tik 41 proc. jų problemų nepatiria) nei gyvenantys porose arba nesusituokę. Taip pat psichologinių problemų dažniau yra patyrę pensininkai ir bedarbiai. Daugiausiai patiriančių problemų šiuo metu yra tarp bedarbių (25 proc.) ir mažiausias pajamas gaunančiųjų (13 proc.). „Čia galima diskutuoti, kas yra priežastis, o kas pasekmė, bet pinigų stygius susijęs su nuolatiniu nerimu, ar bus ką valgyti, ar bus už ką pamaitinti šeimą“, - svarstė E. Šeimienė.

Jai antrina ir „Krizių įveikimo centro“ psichologė, psichoterapeutė Asta Groblytė. „Čia ne tiek svarbu aiškintis, ar psichologinės bėdos turėjo įtakos prastesniam gyvenimui, ar atvirkščiai. Svarbu žinoti, kad net ir labai kukliai ar skurdžiai gyvenant psichologinę pagalbą gauti įmanoma. „Krizių įveikimo centre“ galima nemokamai gauti čia savanoriaujančių profesionalių psichologų konsultaciją. Jos teikiamos anonimiškai, čia neprašoma net asmens dokumento, konsultuojame ir gyvai, ir per skaipą“, - pažymi A. Groblytė.

Tyrimo duomenis, rodančius, kad 25 proc. gyventojų išgyvena rimtą krizę, netiesiogiai patvirtina kitas skaičius. Paklausti, ar turi artimųjų, patiriančių psichologinių problemų ar sunkumų, 24 proc. gyventojų atsakė „Taip“. Dažniausiai (13 proc.) tai giminaitis arba šeimos narys (11 proc.). Kaip jiems padėti? „Žinojimas ir sakymas, kad psichologinių problemų patirti normalu, leidžia atviriau priimti tai, kas vyksta. Ne ignoruoti.

Jau metas nuimti „nenormalumo“ tvoras, nes jos mums neleidžia laiku atpažinti savo ir kito žmogaus psichologinės krizės ir ieškoti pagalbos. Manydami, kad turėti psichologinių sunkumų nenormalu, patys jų sau pripažinti nenorime, sakome „čia niekis, kaip nors susitvarkysiu“, o aplinkiniai nedrįsta užsiminti apie tokią pagalbą arba tiesiog tikisi, kad „išsivaikščios ir praeis“.

Krizės yra sudėtinė ir dažnai neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, bet joms ištikus labai svarbu sulaukti paramos ir pagalbos. Ją gali suteikti draugai, šeimos nariai, bet jeigu to nepakanka, verta kreiptis į psichologą.

Neįveikus krizės, gali atsirasti pasikartojančių psichologinių sunkumų - problemų santykiuose, nerimo, nuotaikos sutrikimų. Jie patys savaime nepraeina ir ilgainiui gali atnešti sunkių pasekmių psichinei sveikatai. Todėl kalbame apie „normalumą“ ir sakome - jei nori gyventi kokybiškiau nei gyveni dabar, tai yra pakankama priežastis kreiptis į psichologą. Jis juk nerašo diagnozės, bet padeda geriau pamatyti, kur esi, ir atrasti savyje jėgų judėti pirmyn“, - apibendrino A. Groblytė.