Pasak šeimos psichologo, psichoterapeuto Gedimino Navaičio, stresas – žodis, atėjęs iš mokslo sferos į kasdienę kalbą ir dabar dažnai vartojamas netiksliai.

"Stresas, remiantis vienu pirmųjų jo tyrinėtojų Hansu Selye'iu, yra organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. Čia svarbu pabrėžti, kad ir prie malonių įvykių reikia prisitaikyti. Pavyzdžiui, vestuvės – bendro šeimyninio gyvenimo pradžia. Akivaizdu, kad tai – džiugus įvykis, žmonės dėl to ir tuokiasi, bet po to jie turi prisitaikyti prie bendro gyvenimo. Tai yra tam tikras stresas, jis yra mažesnis negu prisitaikymas prie skaudžių įvykių, ligos, nedarbo ar panašiai", – teigė psichologas.

Šventė ir yra šventė, nebūtina jos kruopščiai kontroliuoti.

Anot jo, veikiausiai visi žino situacijų, kai žmonės susirenka maloniai praleisti laiką ir galėtų pasidžiaugti bendravimu bei buvimu kartu, bet vietoje to kyla tušti skandalai, barniai, pykčiai.

"Atkreipčiau dėmesį į akivaizdų dalyką – šventė ir yra šventė, nebūtina jos kruopščiai kontroliuoti", – sakė G. Navaitis.

Psichologas patarė truputėlį sulėtinti tempą ir jei kas nors siūlo kuo greičiau sėstis Kūčių vakarienės, raginti neskubėti, pajuokauti.

"Jeigu mums dar pusvalandį reikia palaukti mylimos tetulytės, tai kodėl turime būtinai 19 val. būti prie stalo? Galime ir 19.30 val. Tai ir yra tie paprasti dalykai, didelė dalis žmonių juos supranta ir be jokios teorijos naudojasi tokiais sprendimais, o kai kurie žmonės, paveikti streso, į tuos dalykus įsitraukia", – kalbėjo G. Navaitis.

Tad nebūtina laikytis tam tikros tvarkos, valgyti tik iš anksto suplanuotus patiekalus tiksliai nustatytą valandą.

Tuomet žmogus būna apimtas streso, nepadedančio nei atsipalaiduoti, nei švęsti ir įsitraukti į buvimą su artimais žmonėmis, kadangi mintys nuolatos klaidžioja ir ieško, prie ko prikibti.