- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visada atsiras tokių, kurie sakys, kad visuomenėje yra didesnių problemų nei artėjančios šventės. Tačiau tos šventės daugiau ar mažiau paliečia mus visus. Vieniems tai – liūdesio, kitiems – džiaugsmo metas. Kodėl taip yra, į žurnalistės klausimus atsakė gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis LNK reportaže.
– Kodėl mes skirtingai išgyvename šventes?
– Labai paprastas atsakymas – todėl, kad mes esame skirtingi. Ir todėl, kad norime ar nenorime, turime savo biografijas, šeimos tradicijas, savo suvokimą, kas šiandien vyksta. Ir kai kam tikrai gali pasirodyti, kad tos šventės visai nesvarbu. Kad šiuo metu vyksta gerokai svarbesnių ir baisesnių dalykų, pavyzdžiui, karas Ukrainoje. Tačiau, jei mes pažiūrėtume į šimtametes tradicijas, tai nepaisant visokių karų, nelaimių, bėdų, vis dėlto šventės būdavo. Dabar jos tik tapo labiau komercinės. Vis dėlto visais laikais namuose Kūčių vakarą žmonės susirinkdavo ir bandydavo atkurti ryšius, atšvęsti tą šventę per dvasinį šeimos artumą. Ir ta tradicija turėti ant stalo dar vieną tuščią lėkštelę tam, kuris galbūt nesuspėjo sugrįžti ir ateis dabar pas mane, yra nepaprastai simboliškas. Ir tikrai mes dabar turime priimti daugybę žmonių, kurie savo namų nesuras. Ir jiems reikalinga ta lėkštelė, kad jie galėtų nors truputėlį pasidalinti su mumis ta švente.
Kai kam tikrai gali pasirodyti, kad tos šventės visai nesvarbu. Kad šiuo metu vyksta gerokai svarbesnių ir baisesnių dalykų, pavyzdžiui, karas Ukrainoje.
Galvoju, kad mes turėtume suvokti, jog pati šventė turi daug sluoksnių. Tikrai tai ne apie valgymą, tikrai tai ne apie tuos dvylika patiekalų, o – apie kažkokį tai dvasinį ryšį tarp žmonių, kurie turi bendrą gyvenimo supratimą. Kad tai – mūsų visų bendravimo rezultatas, ypač jei aš vienas gyvenu savo gyvenimą. Tai – šventė, kuri yra ne vien apie linksmybes, ne vien apie malonių kažkokių, džiugių dalykų darymą. Bet ir tai – taip pat.
Manau, tie, kurie sugeba taip suvokti šventę, tai jie ja ir pasinaudos. Bet yra labai daug žmonių, kuriems atrodo, kad šie dalykai nesvarbūs. Nežinau, verslas, pinigai, darbas jiems svarbu, o žmonės – ne. Ir tada jiems tas susibūrimo būtinumas tampa tarsi priverstinis. Ir jiems tai nemalonu, erzina, ir iš tikrųjų jiems nėra šventės. Taigi mes esame skirtingi, ir šventes suvokiame skirtingai.
– Tuomet ką daryti ir vieniems, ir kitiems? Kaip tiems, kuriems šventė yra džiaugsmas, laimė, vėliau neįkristi į liūdesio duobę. Ir ką daryti tiems, kuriems šis šventinis periodas, šurmulys yra kančia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai kalbame apie tuos, kurie per daug džiaugiasi švente, tai tikrai kartais būna ir šita duobė, į kurią įkrenta dėl per didelio euforiško priėmimo to, kas vyksta. Bet jei šventę suvokia, kaip tam tikro bendrumo ir santykių puoselėjimo laiką, tai to kritimo į duobę neturėtų būti. Todėl nereikia per daug bijoti, jeigu mes šioje šventėje įžvelgiame prasmę.
Bet mes turime suprasti, kad tikrai daugelį gyvenimo dalykų savo jausmais nuspalviname mes patys.
Tiems žmonėms, kuriems liūdna, ir kuriuos ta šventė erzina, negaliu duoti kažkokio universalaus recepto. Va, dabar pasakys Laurinaitis ir visi kaip pirštu spragtelėjus pasidarys laimingi, ne. To tikrai nebus. Bet mes turime suprasti, kad tikrai daugelį gyvenimo dalykų savo jausmais nuspalviname mes patys. Ir jeigu matome kažką juodai, tai ir tampa juoda mano gyvenimo biografijos dalimi. Jeigu vis dėlto mes pabandome pamatyti, kas gali iš to išaugti, kas gali būti galimybe ne tik nuo manęs priklausančio, bet ir nuo tų, su kurias aš esu, tas netikėjimas, nelaukimas šventės gali pasikeisti į pakankamai pozityvų išgyvenimą.
– Galbūt tokiems žmonėms būtų naudinga susirasti veiklos, kažkam padėti, pasavanoriauti. Tai būtų išeitis?
– Manau, savanorystei reikia ne tik švenčių, ji turi būti kasdieninė, nes dabar tikrai yra situacija, kai mūsų reikia kitiems žmonėms. Galvoju, kad tas šventinis vakaras, ta Kūčių naktis yra tas dalykas, kuris iš tiesų artina mus prie pačių artimiausių, brangiausių žmonių. Ir tada jau galvoti apie tuos papildomus darbus galbūt nereikėtų. Grįžkime prie saviškių.
– O ką daryti vienišiems žmonėms?
– Galvoju, kad kiekvienas žmogus turi kažką, su kuriuo norėtų arba galėtų būti kartu tą vakarą. Jeigu tokių žmonių nėra, galbūt yra galimybių paieškoti kažkokių tai vietų, kur ši vakarienė bus vis vien pateikiama. Ir ta tuščia lėkštutė galbūt padėta būtent jiems...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maltiečių globojamas Petras: kai esi ne vienas, viską gyvenime gali padaryti
„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš d...
-
Gydytojai klounai dalinasi patirtimi: kaip užmegzti ryšį su autistiškais vaikais
Po „Raudonų nosių“ apsilankymų tėvai dažnai nustebdavo: kaip jie geba taip greitai užmegzti ryšį su mūsų vaikais? Klounai pažįsta mažuosius tokį trumpą laiką, bet atrodo, kad taip seniai. Vienas tėtis dalinosi, kad po bendrav...
-
Psichologas: dažniausios romantinių sukčių aukos – išsilavinusios moterys9
Kas nutinka, kad meilė aptemdo protą ir moterys perveda dideles pinigų sumas žmogui, kurio net gyvo nėra mačiusi – vien pabendravusi socialiniuose tinkluose, virtualiai? Pagal kokią schemą veikia romantiniai sukčiai, LNK žurnalistė klausė psi...
-
Sąmoningo gyvenimo trenerė R. Mažionienė: reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų7
Vis daugiau žmonių kenčia nuo perdegimo sindromo – jaučia nuolatinę įtampą, tuštumo jausmą, energijos stoką, negebėjimą susikaupti, tampa apatiški arba nesuvaldo emocijų ir pratrūksta. Sąmoningo gyvenimo trenerė Rasa Mažioni...
-
Vaikų pietų miegas: būtinybė ar nereikalinga prievarta?7
Dabar – pietų miegas. Kodėl, iš tėvų ar darželio mokytojo išgirdus tokią frazę, dažnas mažametis suirzta? Specialistai sako, kad kartais suaugusieji pervertina pietų miego svarbą, o toks vaiko įpročio formavimas ne tik neduoda ...
-
Pavasarinė depresija: priežastys ir naudingi psichologės patarimai1
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnali...
-
JT tyrimas: Lietuva – tarp 20-ies laimingiausių pasaulio valstybių14
Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų, rodo pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. ...
-
Kodėl kovo 18-ąją traukinius užplūdo juokas ir raudonos nosys?5
Tai galėjo būti įprastas šeštadienis, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stotis užplūdo netikėti keleiviai. Raudonos nosys ir vintažiniai kostiumai dar galėjo likti nepastebėti, bet kai kas atrodė itin keistai. ...
-
Vilniuje rengiami mokymai psichologams iš Ukrainos
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras savaitgalį organizuoja mokymus pusšimčiui psichologų iš Ukrainos. ...
-
Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės jam nebeužtenka. Naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios em...