"Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į vaiko baimę, vadindami tai lakia vaizduote, o į šią problemą žvelgtų rimtai ir pagarbiai", – perspėja psichologė Vaida Platkevičiūtė.

Nikas bijo monstrų

Tamsa yra baugi. Joje iš visų kampų tyko pavojai. Ji atsėlina kiekvieną vakarą, nors iš tiesų juk niekas jos nekvietė.

Tamsos baimė nėra retas reiškinys, ir dažniausiai ji būdinga vaikams. Visa tai, kas neatpažįstama, kelia nerimą. Kadangi mūsų akys negali regėti tamsoje, daug įprastų kasdienių dalykų joje mums tampa svetimi ir baugūs. Kaip įveikti šią baimę? Kaip jaustis ramiai, kai užgesinamos šviesos?

Neretai tamsos baimė atsiranda po didelės traumos, kamuojant stresui ar patiriant dalykus, kurie dienos metu neatrodo tokie baisūs.

Jauna mama Gabrielė pasakojo, kad jos sūnus Nikas, kaip ir dauguma vaikų, mėgsta žiūrėti filmukus apie monstrus. Tačiau tai, kas žavi saugiu dienos metu, tamsoje įgauna baugų pavidalą. Tamsoje Nikas pradeda bijoti monstrų. Vaikui atrodo, kad jie gyvena tamsoje, tad pabunda naktį išsigandęs, kad pas jį apsilankė monstras. Be to, viena palankiausių terpių baimei išsikeroti yra tada, kai jaučiamės nesaugiai. Nesaugumo jausmas dažnai susijęs ir su ligomis. Gabrielė sako, kad tuomet, kai Nikas sirgo ir jam skaudėjo ausį, jis skundėsi, kad jam ausį skriaudžia monstras.

Jausmą galima nupiešti

Vaikai savo baimes dažniausiai įkūnija į konkrečias būtybes. Tačiau už to gali slypėti daug daugiau emocijų.

"Tamsos baimė savyje talpina ne tik tariamas pabaisas, raganas, piktuosius burtininkus, vilkus ar vaiduoklius, kurie vaikui yra realūs, bet ir atsiskyrimo, vienatvės nerimą. Augdamas vaikas turi galybę raidos užduočių, kurias turi įveikti. Ir tikrai ne viena jam kelia nesaugumo, nežinios pojūtį", – pastebi psichologė V.Platkevičiūtė.

Ir priduria, kad vaikui baimė yra vienas dažniausiai patiriamų ir natūraliausių jausmų, nes jie tiek mažai žino apie save ir aplinką.

O ką daryti, kad kiekvieną kartą nuėjus miegoti nereikėtų slėptis po antklode ir su baime laukti, kada atsėlins dervos juodumo tamsa? Štai čia tėvai turėtų padėti savo vaikui. Nikas, bijantis tamsoje gyvenančių monstrų, nori, kad visur būtų šviesu. Todėl jo mama Gabrielė nakčiai negesina šviesos. Mama pasakoja savo sūnui ir istorijas apie gerus monstrus.

"Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į vaiko baimę, vadindami tai lakia vaizduote, o į šią problemą žvelgtų rimtai ir pagarbiai. Tegul vaikas papasakoja, kas slypi tamsoje, gali ir nupiešti, jei jam taip atrodo saugiau", – pataria psichologė V.Platkevičiūtė.

Turi teisę išsigąsti

Tamsos baimė turi daug problemų. Priemonių jų atsikratyti yra ir daugiau. Tai gali būti ir knygos. Jų, skirtų mažiesiems bei jų tėveliams, yra, tereikia pasižvalgyti knygynų ar bibliotekų lentynose.

Psichologė V.Platkevičiūtė pataria, kad bus lengviau įveikti šią baimę, jei ją apibrėšime.

"Kai daugiau žinome, ko vaikas bijo, koks tas baimės turinys, svarbu pripažinti, kad jis tikrai turi teisę išsigąsti. O tada jau galimi įvairūs būdai: patalpą apšviesti bent maža šviesa, apieškoti atokius kampelius, ar tikrai nieko nėra besislepiančio, galbūt sugalvoti, ko bijo baubai, kurie atsiranda tamsoje", – pataria specialistė.

Aiškinantis nesunku suprasti, kaip gali savimi pasirūpinti pats vaikas, o kokios pagalbos jam reikia iš mamos, tėčio ar kito jį auginančio suaugusiojo. Taigi, dažniausiai vaikas pasijunta saugesnis, kai suaugusieji jam padeda atrasti, kaip būti su tuo, kas glūdi tamsoje, nugalėti jį ar susidraugauti.