Nereikia daug laiko

Kai kuriems suaugusiesiems žaidimo idėja gali pasirodyti svetima ar net nejauki. Vieniems nepatogu apsimesti dinozauru ar statyti pilis iš kaladėlių, kitiems trūksta laiko ar energijos įsitraukti. Tačiau vaikų psichologė Aušra Kurienė ramina tėvus: žaidimas neturi būti įmantrus, prasmingas žaidimas kyla tiesiog iš buvimo kartu, o ne vaidybos.

Net ir trumpos, paprastos žaidimo akimirkos gali daug prisidėti prie to, kad vaikas jaustųsi mylimas, saugus ir šeimos dalimi. Pasak A. Kurienės, žaidimas yra viena galingiausių priemonių santykiams kurti, ir tam nereikia nei itin daug laiko, nei sudėtingo pasiruošimo.

„Norisi perduoti žinutę visiems tėvams, kad žaidimas su vaikais nėra veltui praleistas laikas. Tai vienas prasmingiausių būdų kurti ryšį. Žaidimas suteikia labai daug galimybių – mokytis kartu, kurti, net spręsti konfliktus. Tai yra tarsi laboratorija, kurioje vaikas gyvena visą savo gyvenimą, – su džiaugsmais, iššūkiais ir atradimais. Jeigu visiškai atsiduosite tokioms akimirkoms, vėliau grįžę prie kasdienių, trumpam dėl žaidimų atidėtų darbų, greičiausiai juos padarysite daug greičiau ir jausitės mažiau įsitempę“, – sako psichologė.

Aušra Kurienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Įkvėpimas tyrinėti

Norint įsitraukti į žaidimą, nereikia būti linksmuoju tėčiu, mama ar talentingu artistu – pakanka noro būti kartu. A. Kurienė ragina suaugusiuosius sekti paskui vaiką, atsigręžti į savo pačių pomėgius, pavyzdžiui, muziką, gamtą ar sportą, ir atrasti ryšį per smalsumą ir bendrą džiaugsmą.

Siekdama įkvėpti šeimas atrasti laiko savo kasdienybėje paprastiems žaidimams kartu, „Ikea“ pristato naują kolekciją, kuri tinka visoms amžiaus grupėms.

„Gamta ir jos tyrinėjimas yra universalios temos, artimos mums visiems. Kurdami naują žaislų kolekciją, norėjome pažadinti bendrą nuostabos jausmą ir įkvėpti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius tyrinėti savaną savo namuose. Pateikdami įdomių faktų apie gyvūnus, tikimės paskatinti naujas idėjas ir paversti kiekvieną mokymosi akimirką naujo žaidimo ar atradimo pradžia“, – sako „Ikea“ Interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad nors įvairūs vaizduotės tipo žaidimai ir priemonės, suteikiančios laisvo žaidimo galimybių, naudingi įvairaus amžiaus vaikų raidai, bet itin svarbūs ikimokyklinukams ir pradinukams, kuriems būdingas magiškas pasaulio matymas.

Kai vaikas grįžta po sunkios dienos mokykloje ar tėvai namo parvažiuoja išvargę po darbo, bendras žaidimas gali padėti nusiraminti ir atkurti ryšį.

„Bet kokios priemonės ir žaislai, kurie padeda jų vaizduotę įprasminti, kurti savo istoriją, tikrai padeda vaikų emocinei raidai, leidžia išreikšti tokius jausmus, kuriems jie gal neturi žodžių arba drąsos apibūdinti. Visi mes turime jausmų, kurie galbūt nelabai patogūs, bet jei visa tai nutinka bailiam kiškiui ar drąsiam tigrui, tai vaikas gali lengviau tuos jausmus prisijaukinti, įveikti ir suprasti jų prasmę“, – apibendrina A. Kurienė.

Erdvės žaidimui

Interjero dizainerė pabrėžia, kad jei namuose sunku rasti vietos žaidimams su vaikais, dažnai užtenka nedidelių pokyčių.

„Žaidimui nereikia didelės erdvės ar brangių žaislų. Pakanka skirti kampelį svetainėje su minkštu kilimu, pastatyti kelis lengvai pasiekiamus krepšius su žaislais, knygomis ar priemonėmis, kurios įkvepia laisvą žaidimą, pavyzdžiui, kaladėlėmis ar persirengimo drabužiais. Svarbiausia, kad erdvė būtų jauki, neperkrauta ir lengvai pritaikoma. Žaidimui draugiški namai neturi būti tobuli – reikia leisti vaikams įsivaizduoti ir gal net sukurti šiek tiek netvarkos, kad jie jaustųsi svarbūs visose namų erdvėse“, – pataria M. Bučinskienė.

Pasak psichologės A. Kurienės, žaidimai į kasdienį šeimos gyvenimą įneša džiaugsmo, o tai yra būtina. „Tai mus maitina. Susijaudinimas, atradimai ir juokas padeda vaikams augti emociškai, padeda vaikams ir suaugusiesiems išgyventi jausmus. Žaisminga namų aplinka, kur galima būti ne tokiems rimtiems, bandyti naujus dalykus ir tiesiog mėgautis vieni kitų draugija, skatina sveiką smegenų raidą ir kuria ilgalaikius pozityvius prisiminimus“, – akcentuoja specialistė.

Ji primena ir tai, kad džiaugsmas reikalingas ne tik geromis dienomis. „Linksmybės ir žaidimai namuose padeda šeimoms susidoroti su stresu. Kai vaikas grįžta po sunkios dienos mokykloje ar tėvai namo parvažiuoja išvargę po darbo, bendras žaidimas – net toks paprastas kaip juokelių pasakojimas prie vakarienės ar buities darbų pavertimas žaidimu – gali padėti nusiraminti ir atkurti ryšį. Žaidimas taip pat padeda vaikams pasiruošti sunkioms situacijoms, pavyzdžiui, vizitui pas gydytoją ar kontroliniam darbui, nes leidžia jiems saugiai suvaidinti galimus scenarijus ir išgyventi su tuo susijusias emocijas“, – vardija žaidimo naudą psichologė.