Skubi medicinos pagalba mūsų šalyje teikiama nemokamai. Siuntimai pas specialistus yra būtini, taupant jų darbo laiką ir valstybės lėšas. Garbaus amžiaus moteriai to niekas nepaaiškino, ir ji patyrė nereikalingų išlaidų.

Laukė tris dienas

Kaunietė Nijolė, dešimt dienų praleidusi vienoje girininkijoje, paskutinę dieną pajuto krebždesį ausyje. Kaip tik tą dieną rengėsi važiuoti namo.

Grįžus į Kauną keistas jausmas ausyje neišnyko.

„Neskaudėjo, bet kažkas plakėsi, lyg kokia plaštakė būtų apsigyvenusi ausyje“, – nepamirš to jausmo ponia Nijolė.

Nemalonus pojūtis suintensyvėjo naktį. Moteris negalėjo miegoti, nes, pasakojo, galva ūžė, braškėjo.

Taip išaušo rytas. Lyg tyčia – sekmadienio, kai poliklinikos nedirba. Negana to, jos nedirbo ir pirmadienį, nes tai buvo birželio 24-oji – Joninės.

Moteris sulaukė antradienio. Kai nuėjo į Šilainių polikliniką, kur yra prisirašiusi, paaiškėjo, kad šeimos gydytoja jau baigė darbą.

„Ir seselė kita buvo, tai, sakau, eisiu prie ausų gydytojos kabineto“, – nusprendė ponia Nijolė.

Sumokėjo 42 litus

Moteris pasakojo, kad su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai pasiguodus, kas nutiko, ir paprašius gydytojos konsultacijos, slaugytoja pirmiausia paklausė, ar pacientė turinti šeimos gydytojos siuntimą.

Kaip jį turės, jei ši gydytoja jau baigė darbą? Be siuntimo, sužinojo ponia Nijolė, gydytoja jos nepriims.

„Galvojau, ką man daryti? Greitąją kviestis? Galva ūžė“, – guodėsi moteris.

Slaugytoja jai patarė nueiti į registratūrą, susimokėti 42 litus, o tuomet, kai nebus iš anksto užsiregistravusių pacientų, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja apžiūrės ūžiančią pacientės ausį.

Ponia Nijolė – jau garbaus amžiaus. Net 40 metų dirbo vienoje įmonėje. Mokėjo sveikatos draudimo mokesčius, medikų paslaugomis nesinaudojo, nes buvo geros sveikatos, o štai nutikus bėdai turi susimokėti. Tai ją nustebino, bet rūpestis dėl ūžesio galvoje buvo stipresnis už rūpestį dėl mokesčio už gydytojos konsultaciją.

Siuntimai ligonius vargina

Sumokėjus mokestį, užsiregistravus pas gydytoją ir prie jos kabineto laukusi apie valandą Nijolė buvo pakviesta vidun.

„Gydytoja buvo nuostabi. Seselė išplovė ausį, iškrito voriukas. Iš karto palengvėjo“, – džiaugė ponia Nijolė.

Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Vilma Palepšaitienė pakomentavo, kad pacientei nuo svetimkūnio buvo sudirginta ausies landutė, būgnelis.

„Paviršinį būgnelio sluoksnį voras vienoje vietoje buvo prakrapštęs kojele“, – diagnozavo gydytoja V.Palepšaitienė.

Dėl to ji paskyrė pacientei vaistų – dezinfekuojamųjų lašų.

„Dabar marti du kartus per dieną, rytą ir vakare, man į ausį lašina po du lašiukus paskirtų vaistų. Už juos sumokėjau 20 litų“, – pasakojo Nijolė, kuriai kitas vizitas pas gydytoją paskirtas liepos 3 d.

Už jį mokėti nereikės. Moteris piktinasi ne tik šiuo mokesčiu, bet ir siuntimų tvarka. Nijolei diagnozuota glaukoma. Tai nepagydoma akių liga, dėl kurios tenka lašintis vaistus.

„Dėl šių vaistų pirmiausia turiu eiti pas šeimos gydytoją, kad parašytų siuntimą oftalmologo konsultacijai. Tenka registruotis ir pas vieną, ir pas kitą. Ir taip kas mėnesį“, – stebėjosi garbaus amžiaus moteris, turinti ir dar vieną problemą: vaistai baigiasi liepos 3 d., o talonėlį pas gydytoją gavo liepos 5 d.

Į pasiūlymą registruotis internetu moteris šyptelėjo: „Esu per sena juo naudotis.“

Mokesčiu niekas nesiskundžia?

Gydytoja V.Palepšaitienė į klausimą, kodėl Nijolei reikėjo mokėti už konsultaciją, atsakė labai paprastai: tokią pagalbą, kokios pacientei reikėjo, turėjo suteikti šeimos gydytoja.

„Norintiesiems patekti pas specialistą be siuntimo įdiegti mokami talonai. Tai yra teisinga, nes apeidamas šeimos gydytoją pacientas gali patekti tiesiai pas mus. Iš pradžių galvojome, kad mokestis pacientus stebins, bet iš tiesų jie yra labai patenkinti, juolab darbingo amžiaus, kurie neturi laiko. Iš močiutės nejautėm nepasitenkinimo, ji buvo labai dėkinga“, – apibendrino Šilainių poliklinikos gydytoja V.Palepšaitienė.

Per jos praktiką pacientų, kurių ausyse kas nors apsigyvena, pasitaiko retai. Voriuką gydytoja rado pirmą kartą. Yra buvę skruzdėlyčių, o prieš kelerius metus itin dažnai – tarakonų, nustebino V.Palepšaitienė.

Šeimos gydytojo funkcija

Ir vis dėlto argi nebuvo galima šiai moteriai suteikti medicinos pagalbos nemokamai? Juk jai reikėjo skubios pagalbos.

Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius pirmiausia į šį klausimą atsakė klausimais: „Paėmė pinigus? Už ką?“

Įsigilinęs į problemą direktorius aiškinosi, gal tai netraktuota kaip skubi pagalba? Visų pirma, sakė jis, svetimkūnio iš ausies išėmimas, kaip ir sieros kamščio išplovimas yra veiksmas, kurį skiria šeimos gydytojas, atlieka medicinos slaugytojas.

„Jei pacientės šeimos gydytoja nedirbo ir reikėjo skubios pagalbos, ją turėjo suteikti kitas šeimos gydytojas. Tokia pagalba užtikrinama visą darbo dieną be išankstinės registracijos“, – aiškino gydytojas V.Obelienius.

Kodėl niekas to nepaaiškino Nijolei? Šį priekaištą poliklinikos vadovas atrėmė: reikia klausti, kiekviename poliklinikos aukšte yra informacinis kabinetas.

„Reikia užeiti ir sakyti: man blogai, o mano daktaro nebėra. Klausti, ką daryti. Jei ligonis į tokį kabinetą neužeina, o iš karto drožia pas specialistą, ką jam patarti? Informaciniuose kabinetuose dirba slaugytojos. Jos, ko gero, ausies nežiūrėtų, bet nukreiptų pas šeimos gydytoją. Tas nedrįstų siųsti pas loristą, o gal ir drįstų“, – mokė ir svarstė V.Obelienius.

Atsakomybė laikytis tvarkos

Gydytojas, sužinojęs, kad poliklinikos pacientė Nijolė beveik tris paras kentėjo dėl svetimkūnio ausyje, o ir darbo savaitei prasidėjus neskubėjo pas šeimos gydytoją – nes atėjo pas ją tik po pietų, priėjo prie išvados, kad moteriai skubios pagalbos nereikėjo.

„Jei nuo svetimkūnio ausis labai skaudėtų ar pradėtų kraujuoti, poliklinikų nedarbo metu ligonis važiuotų į kurios nors ligoninės skubios pagalbos skyrių ar kviestų greitąją medicinos pagalbą“, – samprotavo V.Obelienius ir pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi jausti atsakomybę už savo veiksmus ir laikytis nustatytos tvarkos.

Norint patekti pas bet kurį medicinos specialistą, kurio darbą apmoka ligonių kasa, reikia šeimos gydytojo siuntimo. Jo neturintiesiems tenka mokėti nustatytą sumą.

„Pas mus žmonės vis dar nori eiti ten, kur patys sugalvoja. Tai, ką gali atlikti šeimos gydytojas, jo paslaugomis ir reikia naudotis“, – V.Obelienius paaiškino, kodėl nereikia veržtis pas specialistus, kurių darbas apmokamas brangiau, ir kodėl, taupant valstybės lėšas ir gydytojų darbo laiką, nustatyta siuntimų tvarka.