- BNS, Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, ketvirtadienį po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.
„Buvau įsitikinusi, kad vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų bus rasta tiek nuotekose, tiek upėse, į kurias jos patenka, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad kai kurių plačiai vartojamų farmacinių medžiagų kiekis artėja prie aplinkai pavojingų koncentracijų, o kai kur netgi jas viršija,“ – pranešime sakė projekto vadovė, Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“ mokslininkė Ieva Putna-Nymanė.
Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.
I. Putnos-Nymanės teigimu, žmonių sveikata labai priklauso nuo medicinos, tačiau ji pabrėžia, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir apie tai, jog žmonės taip pat labai priklausomi ir nuo juos supančios aplinkos būklės.
Atliekant tyrimus, praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje ir Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš šešiolikos nuotekų valymo įrenginių, tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių nuotekų priimtuvų.
Iš viso buvo nustatomos 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijos.
Kaip pripažįsta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biomedicinos mokslų daktaras Sergejus Suzdalevas, tyrimų rezultatai mokslininkų per daug nenustebino.
„Didesnėje dalyje tirtų valyklas pasiekiančių bei išvalytų nuotekų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis“, – sakė jis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Anot jo, priešuždegiminiai vaistai gausiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius, dalis jų ir į vandens telkinius.
Nerimą mokslininkui kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui.
„Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę“,– sakė S. Suzdalevas.
Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.
„Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33–80 procentais,“ – aiškino I. Putna-Nymanė.
Pasibaigus projektui „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai.
Be mokslinės tiriamosios dalies projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai ir tai, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.
Maudyklose aptikta ir mikrobiologinė tarša
Birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Kaip informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.
Kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje nustatytų mikrobiologinių parametrų. Birželio 6 d. Plungės rajono Platelių ežero „Beržynėlio“ maudykloje buvo nustatytas 1,5 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Birželio 7 d. Kauno marių II paplūdimio maudykloje buvo nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, o Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudykloje – 1,6 karto didesnis žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Pakartotinių vandens tyrimų rezultatų iš šių maudyklų dar nėra gauta.
Kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų iš Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Palangos, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Molėtų, Utenos rajonų maudyklų.
Gauta informacija apie vandens kokybę iš 69 rekreacijai skirtų zonų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad birželio 2 d. Šilalės rajono Ašučio tvenkinyje ir Tauragės rajono Skaudvilės tvenkinyje nustatyta mikrobiologinė tarša. Skaudvilės tvenkinyje birželio 8 d. atlikus pakartotinus vandens tyrimus, mikrobiologinės taršos vandenyje jau nenustatyta.
Paprastai maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK patvirtinta nauja „Moderna“ vakcina, apsauganti nuo COVID-19 omikron atmainos4
Jungtinės Karalystės vaistų priežiūros institucija pirmadienį pranešė patvirtinusi atnaujintą „Moderna“ vakciną nuo koronaviruso, skirtą ne tik pirminiam užkrato variantui, bet ir omikron atmainai. ...
-
Pasaulyje jau užfiksuota daugiau kaip 590 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų1
Iki pirmadienio ryto pasaulyje buvo užfiksuoti 590 333 762 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tai rodo Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. ...
-
COVID-19 Lietuvoje: nustatyti 126 nauji atvejai, mirė keturi žmonės4
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 126 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Koronavirusas Lietuvoje: nustatyti 168 nauji atvejai, mirė trys žmonės
Statistikos departamentas sekmadienį paskelbė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 168 nauji koronaviruso atvejai. Nuo COVID-19 mirė trys žmonės. ...
-
COVID-19 statistika: 1482 nauji atvejai, vienas žmogus mirė2
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1482 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Pasitraukus vyriausiajai epidemiologei, A. Dulkys svarstys šios pareigybės likimą1
Pasitraukus vyriausiajai šalies epidemiologei, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketina svarstyti šios pareigybės likimą. ...
-
Profesorius V. Landsbergis užsikrėtė koronavirusu205
Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis užsikrėtė koronavirusu. ...
-
A. Dulkys: nėra poreikio galvoti apie tuos, kurie bando simuliuoti28
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė, kaip nuo rudens tvarkysis su koronavirusu. COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, epidemijos, atsižvelgus į sergamumą, bus skelbiamos lokaliai, o ne nacional...
-
Iš Latvijos atskraidintos kepenys transplantuotos dvejus metus jų laukusiam pacientui2
Lietuvos kariuomenės sraigtasparnio penktadienio naktį iš Rygos atskraidintos kepenys persodintos dvejus metus transplantacijos laukusiam pacientui, penktadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. ...
-
Apie pasikeitusią COVID-19 diagnozavimo tvarką: protinguoliai dirba – bus sukčiavimo15
COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai. Jei vaistinėje pirktas testas parodys, kad susirgote, pakaks testą nufotografuoti ir nusiųsti šeimos gydytojui, praneša LNK. ...