Tyrimas: nuotekose ir telkiniuose kai kurių vaistų kiekiai viršija normas

Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, ketvirtadienį po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.

„Buvau įsitikinusi, kad vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų bus rasta tiek nuotekose, tiek upėse, į kurias jos patenka, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad kai kurių plačiai vartojamų farmacinių medžiagų kiekis artėja prie aplinkai pavojingų koncentracijų, o kai kur netgi jas viršija,“ – pranešime sakė projekto vadovė, Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“ mokslininkė Ieva Putna-Nymanė.

Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.

I. Putnos-Nymanės teigimu, žmonių sveikata labai priklauso nuo medicinos, tačiau ji pabrėžia, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir apie tai, jog žmonės taip pat labai priklausomi ir nuo juos supančios aplinkos būklės.

Atliekant tyrimus, praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje ir Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš šešiolikos nuotekų valymo įrenginių, tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių nuotekų priimtuvų.

Iš viso buvo nustatomos 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijos.

Kaip pripažįsta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biomedicinos mokslų daktaras Sergejus Suzdalevas, tyrimų rezultatai mokslininkų per daug nenustebino.

„Didesnėje dalyje tirtų valyklas pasiekiančių bei išvalytų nuotekų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis“, – sakė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot jo, priešuždegiminiai vaistai gausiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius, dalis jų ir į vandens telkinius.

Nerimą mokslininkui kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui.

„Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę“,– sakė S. Suzdalevas.

Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.

„Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33–80 procentais,“ – aiškino I. Putna-Nymanė.

Pasibaigus projektui „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai.

Be mokslinės tiriamosios dalies projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai ir tai, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.

Maudyklose aptikta ir mikrobiologinė tarša

Birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Kaip informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje nustatytų mikrobiologinių parametrų. Birželio 6 d. Plungės rajono Platelių ežero „Beržynėlio“ maudykloje buvo nustatytas 1,5 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Birželio 7 d. Kauno marių II paplūdimio maudykloje buvo nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, o Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudykloje – 1,6 karto didesnis žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Pakartotinių vandens tyrimų rezultatų iš šių maudyklų dar nėra gauta.

Kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų iš Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Palangos, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Molėtų, Utenos rajonų maudyklų.

Gauta informacija apie vandens kokybę iš 69 rekreacijai skirtų zonų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad birželio 2 d. Šilalės rajono Ašučio tvenkinyje ir Tauragės rajono Skaudvilės tvenkinyje nustatyta mikrobiologinė tarša. Skaudvilės tvenkinyje birželio 8 d. atlikus pakartotinus vandens tyrimus, mikrobiologinės taršos vandenyje jau nenustatyta.

Paprastai maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pil.

Pil. portretas
O koks kiekis cheminių vamzdynų valiklių,tenai baisūs nuodai.

Stanislovas

Stanislovas portretas
Tai,kad visos skalbimo priemones patenka i upes.Delto ir zuvytes nera upese.Jos paprasciausiai nesidaugina.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių