Į Botanikos sodą užsukęs aktorius pageidavo šeivamedžio uogų, kurios esą darančios stebuklus. Tačiau susigundę jų stebuklus išbandyti sodo darbuotojai sulaukė kur kas kitokios savo organizmo reakcijos. Tai patvirtino vieną seną taisyklę – ne tik su vaistais, bet ir su žolėmis reikia elgtis atsakingai.

Ne tik meilės simbolis

„Jei norite gydytis, kreipkitės ne į mane, o prieš gerdami vaistažoles pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku“, – šiuo įspėjimu pokalbį apie vaistažolinių augalų naudingąsias savybes pradėjo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė.

Ji apgailestauja, kad senolių naudotos vaistažolės mums dabar neretai būna viso labo piktžolės, o kai kurie augalai – pamiršti nepelnytai.

Pasak L.Razmuvienės, meilės ir ištikimybės simboliu laikoma rugiagėlė nėra tik gražiai žydinti piktžolė. Ji turi priešuždegiminių savybių.

Ilgą laiką manyta, kad rugiagėlė labiausiai veikia akis, tad ji naudota įvairioms akių ligoms gydyti. Dabar įrodyta, kad ši gėlė turi ir kitų naudingų savybių: valo organizmą, kraują, padeda sergant kepenų, tulžies pūslės, šlapimtakių ligomis.

Rugiagėlė gerina virškinimą ir praverčia užpuolus viršutinėms kvėpavimo takų ligoms.

Pasižymi stipriu poveikiu

Gerti medetkų žiedų arbatą L.Razmuvienė pirmiausia patartų moterims. Mat ši iki skausmo gerai žinoma gėlė šalina su moteriškomis ligomis susijusius negalavimus, veikia šlapimtakius, taip pat turi priešuždegiminių savybių.

„Ką reiškia, kai žolė veikia priešuždegimiškai? Augalas savyje turi tokių medžiagų, kurios užmuša virusus ir bakterijas“, – paaiškino kuratorė.

Būtent dėl šios savybės medetkos tinka nuo peršalimo ligų. Jų arbata, turinčia antiseptinio poveikio, galima skalauti gerklę.

L.Razmuvienė neslėpė, jog jai buvo didžiulis atradimas, kad ši žolė gali būti maišoma su kitais vaistiniais augalais, pavyzdžiui, čiobreliais.

„Medetka – labai stipri žolė, – įspėjo ji. – Tad ji naudojama net sergant virškinamojo trakto vėžiniais susirgimais“.

Medetkų aliejus puikiai tinka nuo įvairių odos negalavimų, o štai nuo vabzdžių sukeltos alerginės reakcijos saugo medetkos žiedas, kuriuo reikėtų patrinti įgėlimo vietą.

Kuratorė dažnai sulaukia klausimo, ar visos medetkų rūšys turi naudingų savybių. Populiariausia šiuo atžvilgiu yra paprastoji medetka, tačiau tinka ir dekoratyvinės. Tik pastarųjų poveikis būna šiek tiek silpnesnis.

Atbaido nemalonus kvapas

L.Razmuvienei apmaudu dėl nepelnytai pamiršto šeivamedžio, kurį būtų galima vadinti tiesiog stebuklų krūmu. Mat visos jo dalys yra naudingos bei turi vaistingųjų savybių.

Senovėje šis krūmas augdavo kiekviename kieme, nes tikėta jo apsauga nuo piktųjų dvasių. Pašnekovė spėjo, kad dabar šis krūmas primirštas dėl nemalonaus kvapo. Kai kuriems jis asocijuojasi su kačių šlapimu.

„Savo malonumui šeivamedžio arbatos tikrai negersite“, – pritaria ji.

Bet šis gėrimas tampa nepamainomas pajutus pirmuosius peršalimo požymius. Šeivamedžio arbata padeda lengvai įveikti gerklės skausmą, slogą, nuimti kosulį. Ji taip pat skatina prakaitavimą, slopina uždegimą.

L.Razmuvienė įspėjo tuos, kurie kitąmet sugalvotų patys susidžiovinti šeivamedžio žiedų ar lapų, – juos reikėtų laikyti atskirai nuo kitų augalų. Mat savo stipriu kvapu šis augalas užgožia kitus.

Būtinas saikas

Botanikos sodo darbuotojus suintrigavo Klaipėdos dramos teatro aktorius, kuris pageidavo prisiskinti šeivamedžio uogų. Kaip paaiškėjo, jos atstoja jaunystės eleksyrą.

Susigundę šiomis naudingosiomis krūmo uogų savybėmis, darbuotojai jų padaugino. Vietoj prisišauktos jaunystės teko pasitenkinti laisvinamuoju vidurių poveikiu.

L.Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad saikingai reikėtų vartoti ne tik šeivamedžio uogas – ši taisyklė tinka bet kurioms vaistažolėms.

Tad vienos žolės arbatas patariama gerti ne ilgiau nei 10 dienų. Tuomet daryti pertrauką ir vėliau geriau rinktis kitą vaistažolę. Organizmas greitai pripranta prie vaistažolės poveikio ir žmogus tuomet numoja ranka, kad ši esą nepadeda.

Jei norima tiesiog pasimėgauti arbata, L.Razmuvienė patarė geriau nesirinkti stiprų poveikį turintį augalą. Tokiu atveju arba vakarui labiau tinka neutralus augalas, pavyzdžiui, raminamąjį poveikį turinti mėta ar melisa.

Užplikytą arbatą patariama palaikyti apie 10–15 minučių, kad spėtų pritraukti naudingųjų savybių. Norint pajausti tikrąjį žolės skonį, nepatariama arbatos saldinti nei cukrumi, nei medumi.

Vaistažolių naudingosios savybės

sukatžolė ramina ir reguliuoja kraujo spaudimą

vingiorykštė veikia kaip aspirinas, bet negadina skrandžio, mažina temperatūrą, švelniai ramina

raudonėlis tinka žarnynui, užkietėjusiems viduriams, malšina uždegimus, skausmą, varo prakaitą, skatina šlapimo išsiskyrimą

pelynas tinka žarnyno ligų profilaktikai