Alkoholis darbo vietose liejasi laisvai: specialistai kalba apie gąsdinančias tendencijas

  • Teksto dydis:

Atlikti tyrimai rodo, kad per aštuonerius metus alkoholio vartojimas darbe paaugo. Beveik 40 proc. žmonių yra vartoję alkoholio darbo vietoje. Tačiau stebėtojai sako, kad matoma ir kita tendencija – nors geria ir daugiau žmonių, alkoholis vartojamas kur kas saikingiau. Apie tai pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento vadove Gražina Belian.

– Per aštuonerius metus išaugo vartojančių alkoholio darbe skaičius. Ar tai gąsdinanti tendencija?

– Iš esmės gąsdinanti tendencija. Galima sakyti, kad labiau nustebino, jog prieš keletą metų visi buvome įsitikinę, kad tik tam tikrų sričių darbuotojai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

– Kalbate apie sunkų darbą dirbančius žmones?

– Taip. Buvo manoma, kad žmonės, kurie dirba statybose, pramonėje, miško darbus, vartoja alkoholinius gėrimus tiek ne darbo metu, tiek darbovietėse. Tačiau visų atliktų tyrimų analizė parodė, kad esminių skirtumų nebėra. Paklausus, ar per pastaruosius metus darbovietėje vartojo alkoholio, tiek biuro darbuotojai, tiek dirbantys pramonėje, sunkius darbus, žemės ūkio darbuotojai beveik nesiskiria. Kiekvienoje srityje 14–15 proc. alkoholio vartojimo problema būdinga visoms darbo sritims. Bendra statistika rodo, kad 66 proc. darbingų žmonių vartoja alkoholį, 44 proc. nedirbančiųjų nevartoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Ar gerai supratau – alkoholį vartoja tie, kas dirba?

– Statistika rodo, kad taip. Jų daugiau, palyginti su žmonėmis, kurie nedirba.

– Ar tai sulaužo stereotipus?

– Deja, matome kitokią tendenciją.

– Tendencija vis dar išlieka opi?

– Taip, ji rodo, kad daugėja žmonių, kurie vartoja alkoholinius gėrimus. Turime žiūrėti į dvi sritis – ar dirbantysis apskritai vartoja alkoholinius gėrimus, ar vartoja darbo vietoje. Duomenys iš senesnių tyrimų rodo, kad apie 43 proc. dirbančiųjų kartais ragauja alkoholinių gėrimų darbe. Pasiskirstymas tolygus. 20 proc. darbdavių leidžia alkoholinius gėrimus ypatingomis progomis.

Bendra statistika rodo, kad 66 proc. darbingų žmonių vartoja alkoholį, 44 proc. nedirbančiųjų nevartoja.

– Keista, kad vadovai tam pritaria.

– Panašus santykis yra ir kai vadovas nepritaria, tačiau darbuotojai ypatingomis progomis vis vien vartoja. Tyrimai parodė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas darbovietėse atspinti ir visuomenę. Džiugu, kad mažėja atvejų, kai alkoholiniai gėrimai vartoti nesaikingai. Mažėja išgeriamas kiekis vienos progos metu. Tai teigiama tendencija.

– Ar rūkymo tendencija mažėja?

– Apie trečdalis dirbančiųjų vartoja ir rūko įprastus tabako gaminius, mažesnė dalis elektronines cigaretes ir kaitinamojo tabako gaminius. Džiugu šioje srityje, kad kasdien rūkančių dirbančių žmonių mažėja 2020 m., palyginti su 2014 m. Kita tendencija – darbuotojai, kurie vartoja e.cigaretes, palankiau žiūri į e.cigaretes ir jų vartojimą nei nevartojantys. Jie įsitikinę, kad e.cigaretės nekenkia sveikatai, nedaro jokios žalos aplinkiniams. Nemažai dirbančiųjų rūko e.cigaretes uždarose patalpose kartu su kitais kolegomis. Ištirta rūkančiųjų žala ne tik sau, bet ir kolegoms. Daug rūkymo pertraukėlių kolegos vertina gana neigiamai, pastebėta, kad po pertraukos būna darbuotojui sunkiau susikoncentruoti ir grįžti į darbo režimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alkoholizmas

Alkoholizmas portretas
ir narkomanija,kriminalas,savizudybes,klesti visur,kur nera perspektyvos rytdienai!

Kam darbas,

Kam darbas, portretas
o man - namai! As darboholikas!

Slava \\\\\.../////

Slava  \\\\\...///// portretas
slavams.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių