Daugiau aiškumo?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis daug sykių ramino, kad jokių su mokesčiais susijusių sprendimų niekas nepriims skubotai. Reformų prioritetas – kiek įmanoma skaidresnė mokesčių sistema.

"Pagrindinis tikslas – kad kuo daugiau mokesčių būtų sumokama, kad kuo verslo dalis būtų legali, kad žmonės suprastų, jog jie moka mokesčius ir yra šios šalies šeimininkai", – kalbėjo R.Karbauskis.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką darbuotojas nuo savo atlyginimo sumoka gyventojų pajamų mokestį (GPM) (15 proc.), "Sodros" įmoką (3 proc.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką (6 proc.). Darbdavys – 27,9 proc. "Sodros" įmoką, 3 proc. PSD įmoką ir 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą.

Naujosios Vyriausybės programos projekte numatyta, kad liks du mokesčiai: pirmasis – GPM, kuris jungtų dabartinį GPM, PSD ir dalį "Sodros" mokesčių; antrasis – pensijų draudimo mokestis (PDM).

GPM turėtų būti skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM – nuo visų pajamų, išskyrus kapitalo bei investicijų pajamas, senatvės ir kitas pensijas. Abu mokesčiai būtų skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio, neskirstant jo į darbuotojo ir į darbdavio dalis. Kitaip tariant, atlyginimą sudarytų dvi dalys: darbuotojo mokami mokesčiai ir jo atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių.

Kalbant apie naujųjų mokesčių tarifus, jie konkrečiai vyriausybės programoje nėra nurodyti. Vis dėlto, jeigu naujasis GPM tarifas sieks 29 proc., o PDM tarifas – 9, bet ne 12 proc., bendras atlyginimo apmokestinimas sumažės.

Gali būti ir taip, kad daugiau nei 1 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, uždirbantys asmenys ateityje mokės 4 proc. punktais didesnį GPM tarifą, kuris sudarytų 33 proc. Vadinasi, mokesčių sistemoje atsirastų daugiau progresyvumo. Nors vyriausybės programoje užsimenama apie progresinius mokesčius, drauge pabrėžiama, kad tokia galimybė bus svarstoma ateityje, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

Apynasris lengvatoms

Būsimasis ministrų kabineto vadovas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad "mokesčių lengvatos yra ydinga praktika, leidžianti ne visiškai švariai ir sąžiningai elgtis su valstybe".

Būsimosios Vyriausybės programoje numatyta, kad bus automatiškai indeksuojamas metinis bazinis asmens neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), atitinkamais koeficientais koreguojamas vaiko NPD. GPM lengvatos būtų taikomos tik įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus, studijų paskoloms ir palūkanoms, taip pat pirmojo būsto paskolų palūkanoms, nustatant kasmet indeksuojamą papildomą bendrą NPD.

Ketinama riboti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, dauguma kurių, anot Vyriausybės programos kūrėjų, nėra socialiai teisingos, duoda ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą.

Pagaliau planuojama mažinti ir supaprastinti juridinių asmenų bei verslo formų teisinę ir mokesčių įvairovę, nes šiuo metu galiojanti didina galimybę išvengti mokesčių ir brangina sistemos administravimą.

Pagaliau bus siekiama įvesti specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, kurie jau ilgą laiką taikomi daugelyje ES valstybių.

Pensijų klausimas

Pensijų sistema taip pat sulauks pokyčių: planuojama sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą.

Pirmąją pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija. Ji būtų mokama iš valstybės biudžeto, ją finansuojant GPM ir kitomis mokesčių įplaukomis. Antroji pakopa – "Sodros" einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama. Ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų (be išmokų ribų) ir būtų finansuojama PDM lėšomis.

Trečiajai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai. Pagaliau ketvirtąją pakopą sudarytų privati kaupiamoji asmens pensija, jungianti dabartinę antrąją ir trečiąją pakopas. Ši pensija būtų finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas NPD.

"Sodros" finansines problemas ketinama spręsti perkeliant susikaupusią skolą į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už šią skolą mokėjimą, nes jos mažina galimybes didinti pensijas.

Transportas, žemės ūkis, regionai

Transporto srityje prioritetu įvardijamas "Rail Baltica" geležinkelio projektas. Geležinkelis, turintis sujungti Suomiją ir Vakarų Europą per Baltijos šalis ir Lenkiją, turi būti nutiestas iki 2025 m.

Dėmesys bus skiriamas viešojo transporto sistemai Lietuvoje pagerinti: žadama ne tik investuoti į viešąjį transportą, bet ir sukurti bendrą nacionalinę viešojo transporto sistemą, kuri koordinuotų grafikus ir sudarytų galimybę visoje Lietuvoje įsigyti vieną bilietą važiuoti tiek autobusais, tiek geležinkeliu.

Oro transporto srityje planai – dar ambicingesni: ketinama ne tik didinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, tačiau ir formuoti aviacinio tranzito mazgą bei, reikalui esant, palaikyti bazinės aviakompanijos kūrimą, galbūt bendradarbiaujant su Latvija.

Žemės ūkyje bus siekiama, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams susilygintų su senųjų ES narių rodikliais. Planuojama remti ūkininkų kooperaciją, imtis konkrečių teisinių ir reguliacinių priemonių, kad ūkininkai gautų deramą kainą už produkciją.

Produkcijos eksporto skatinimas ir naujų rinkų paieška taps prioritetiniu užsienio politikos uždaviniu.

Pagaliau numatoma tobulinti savivaldybių biudžetų formavimą – pavyzdžiui, keisti GPM paskirstymo savivaldybėms tvarką, atsisakyti praktikos, kai visos viršplaninės jų pajamos yra paimamos į valstybės biudžetą.

Ketinama plėsti ir savivaldybių biudžetų mokesčių bazę, aiškiau įvardijant konkrečius, savivaldybių biudžetams tenkančius mokesčius, sudarant galimybę savivaldybėms plačiau taikyti vietos mokesčius, dalyvauti administruojant mokesčius.