„Vis daugiau lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą. Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais tokių buvo apie 14 tūkst.“, – sakė „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė Edita Urbanovič.

Dar maždaug pusė milijono norėtų sugrįžti į tėvynę.

„Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija, taip pat ir iš JAV, net Lotynų Amerikos šalių sulaukiame vis daugiau užklausų“, – sakė E. Urbanovič.

Seime surengta diskusija, kaip emigravusius lietuvius pritraukti į Lietuvos rinką. Gruodį įregistruota 12 tūkst. darbo pasiūlymų. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per mažai dėmesio skiriame mūsų piliečiams, darbingo amžiaus piliečiams, kurie gali atvažiuoti ir dirbti“, – teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Ketinantiems grįžti aktualiausia, ar ras norimą darbą, kaip greitai pavyks įsidarbinti, kokį gaus atlygį. Pagal darbo užmokesčio kaštus vienai dirbtai valandai, Europos Sąjungoje Lietuva – tik šešta nuo galo.

„Mes turime apie 15 proc. verslo, kuris dirba aukštoje pridėtinėje vertėje. Lyderiaujančiose valstybėse šis skaičius yra didesnis nei 20 proc. Niekada nebus taip, kad visi verslai dirbtų aukštoje pridėtinėje vertėje. Tačiau mes turime stengtis, kad tų verslų, kurie moka gerus atlyginimus, sudaro geras darbo sąlygas, Lietuvoje būtų kuo daugiau“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. 

Investuotojai galėtų pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas imigrantams, jei šalyje būtų palankesni mokesčiai.

„Lietuvoje nėra progresinių mokesčių tarifo, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų pajamos apmokestinamos didžiausiu 32 proc. tarifu“, – kalbėjo Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.

Tačiau įsidarbinti kliudo ne tik atlygis, bet ir darbdavių požiūris. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių baiminasi, kad grįžę emigrantai reikalaus fiksuoto darbo laiko, geriau apmokamų viršvalandžių ir lankstesnių darbo sąlygų. Tad įdarbinti užsienio lietuvį ryžtųsi tik kas ketvirtas darbdavys.

Mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, užsienio lietuvius vertina šiek tiek atsargiau.

„Didesnės, tarptautinės įmonės labiau linkusios priimti į darbą grįžusius užsienio lietuvius, turinčius emigracijos patirties. Tuo tarpu mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, tuos kandidatus vertina šiek tiek atsargiau“, – teigė E. Urbanovič.

Darbdaviai patys nesupranta, iš kur toks neigiamas požiūris į grįžtančius iš užsienio tautiečius.

„Kai darbdavys kviečiasi į pokalbį, klausia daug įvairių dalykų. Pavyzdžiui, ar tu lojalus, kodėl išėjai iš ankstesnio darbo, tarkim, padirbs tik mėnesį ar metus. Gal pas mane irgi dirbsi trumpai. Galbūt tik čia gali būti nesusišnekėjimų“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius.

Nesusišnekėjimus bando spręsti Užsienio reikalų ministerija. Iki šių metų pabaigos pristatys vieną tinklalapį, į kurį sujungs visus darbo pasiūlymus ir reikalingą informaciją imigrantams.

„Grįžti planuojantis žmogus, paskambinęs vienu telefonu ar apsilankęs viename tinklalapyje, galėtų gauti visą jam reikalingą ir išsamią informaciją“, – sakė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Kiti politikai pasigenda ir nestandartinių sprendimų.

„Kodėl darbdaviai su savo potencialiomis darbo vietomis neatvažiuoja kur nors į Londoną, ambasadą ir nepaskelbia, kad tokiai ir tokiai įmonei ieškomas rinkodaros specialistas ar finansininkas“, – samprotavo D. Asanavičiūtė.

Pernai įsidarbino 600 į Lietuvą grįžę ir į Užimtumo tarnybą kreipęsi gyventojai. Dar 85 pradėjo dirbti pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą.