Žemės ūkio ministerija parengė sąrašą, kuriame išvardijo pusantro šimto veiklos rūšių kaime, artimiausius penkerius metus negalėsiančių pretenduoti į ES finansavimą. Kodėl nefinansuojamų verslų skaičius toks milžiniškas ir kam bus išdalytas didysis europinių fondų pinigų paketas, skirtas kaimo plėtrai, naujų taisyklių rengėjai taip ir negalėjo įvardyti.

Paslaptingas sąrašas

ES parama kaimui teikiama ir per Žemės ūkio ministeriją, kuri sukūrė daugybę priemonių, ką reikėtų remti šiais pinigais. Viena jų – parama verslams kaimiškose vietovėse. Praėjusiu finansavimo periodu į ES paramą galėjo pretenduoti gana daug veiklos rūšių.

Rengdama planus 2014–2020 m., ministerija sugalvojo, kad ne visi verslai kaime turėtų būti skatinami, ir išleido neremtinos veiklos sąrašą. Jame nurodyta, kad finansavimo negaus žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, mėsos perdirbimas ir konservavimas, pieno produktų gamyba, paruoštų valgių ir patiekalų gamyba, kitų maisto produktų gamyba, statyba, nuotekų valymas, pavojingų atliekų surinkimas, poilsio namų veikla ir daugybė kitų, iš viso apie pusantro šimto verslų.

Peržvelgus neremtinų veiklų sąrašą, akivaizdu, kad kitokių verslų kaime, kurie gali pretenduoti į ES finansavimą, lieka labai mažai, nors šios priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas. Kam iš viso reikalingas šis neremtinų veiklų sąrašas. Praeitame periode, tokio veiklų įvairumą ribojančio dokumento iš viso nebuvo. Esant šiam dokumentui, peršasi mintis, kad tai suinteresuotų verslo struktūrų prastumtas dokumentas, ribojantis lygias verslininkų galimybes pasinaudoti finansine parama.

Neoficialiais duomenimis, šio nutarimo turiniui didelę įtaką galėjo turėti tam tikros lobistų grupės. Tad po šito dokumento patvirtinimo praktiškai be konkurencijos tik išrinktieji galės pretenduoti į ES pinigus. Kalbama apie 12,319 mln. eurų dalybas per ateinančius penkerius metus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, perskaitęs šį neremtinų veiklų sąrašą, tik lakoniškai konstatavo:

"Vis dėlto, sąrašas veiklų, kurias atsiuntėte, yra ne iš tos veiklos srities, į kurią gali pretenduoti ūkininkai."

Žodžių mūšis su klerkais

Dienraščiui pasidomėjus, kokiu pagrindu naujai parengtose taisyklėse įvardytos veiklos rūšys, kurios bus neremiamos, kas tą sąrašą inicijavo, kokios veiklos rūšys yra remiamos ir kodėl, iš Žemės ūkio ministerijos buvo gautas labai painus atsakymas:

"Remiama veikla nustatoma vadovaujantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu (ERVK)".

Ir dar pridūrė, kad rengiant šias taisykles ministerija daug dėmesio skyrė diskusijoms su socialiniais partneriais dėl svarbiausių šios veiklos įgyvendinimo aspektų.

Esą taisyklių rengėjams vienas svarbiausių tikslų buvo užtikrinti, kad "minėtoji veikla būtų patraukli tikriesiems kaimo verslininkams, kaime veikiančioms įmonėms, ūkininkams ir kad šiai veiklai skirtos lėšos prisidėtų prie kaimo vietovių ekonominio augimo, darbo vietų kaime kūrimo".

Dienraščiui pasiteiravus, kas gi yra tie tikrieji kaimo verslininkai ir ūkininkai, Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja Kristina Indriošienė atsakė:

"Ministerijos vertinimu, jei ūkio subjektas (pareiškėjas) atitinka taisyklėse nustatytus reikalavimus, tuomet jis ir būtų suprantamas kaip smulkus kaimo verslininkas šios priemonės prasme, t. y. jei pareiškėjas fizinis asmuo, įskaitant ūkininką – jis turi būti nuolatinis kaimo gyventojas, jei įmonė – jo įmonė turi būti registruota kaime".

Ir dar – projekto veikla turi būti numatyta kaime (išskyrus mobilią prekybą ūkyje užaugintais, pagamintais produktais). Mokesčius turi mokėti ne miestui.

Taip pat visi pareiškėjai turi atitikti labai mažos įmonės statusą. Tai reiškia, turėti ne daugiau kaip 10 darbuotojų, ūkio subjekto metinės pajamos negali viršyti 2 mln. eurų, ir (arba) turto balansinė vertė neturi viršyti 1,5 mln. eurų. Teisę į paramą esą turės visos verslo rūšys, išskyrus neremiamas.

Pagal ministerijos pateiktą atsakymą, konstatuoti, kas atitinka šį jų minimą tikro kaimo verslininko statusą, įvertinus ir naująjį neremtinų veiklų sąrašą, šiandien beveik neįmanoma.

Biurokratų armija veši

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas neslėpė, kad naujas neremtinų veiklų sąrašas jį gerokai nustebino.

"Ar tas neremtinų veiklų sąrašas turėtų būti toks ilgas Lietuvai, labai abejoju, gal jis tiktų Vokietijai, bet ne mums. Ten vardijama ir ginklų gamyba bei farmacijos pramonė tikrai nebus remiama. Tai suprantama, bet kodėl išbrauktos poilsio namų ar kitos panašios veiklos, sunkiai suvokiu. Šalyse, kur panaši infrastruktūra yra išvystyta, gal ir reikėtų tokio sąrašo, bet tik ne pas mus", – mano B.Markauskas.

Su šūkiu lūpose "Kuriame Lietuvos ateitį" jau keliolika metų Lietuvoje vyksta ES pinigų dalybos. Tačiau tik nedaugelis gali į juos pretenduoti, ypač žmonės, nesusidūrę su projektų rengimu, nes dokumentų paruošimas, siekiant gauti ES paramą, yra labai painus ir sunkiai suvokiamas nepatyrusiems asmenims.

"Apie tai mes dažnai kalbame. O lyginant amerikietišką paramos sistemą ir mūsiškę, susidaro vaizdas, kad čia tyčia suburta didžiulė biurokratų armija, kad ji administruotų tuos pinigus, kontroliuotų taisykles ir panašiai, o be jų dar gyvuoja projektų rengimo firmos, kurios iš to taip pat tarpsta. Didžiąją dalį projektų paramos gavėjams rašo konsultacinės firmos, o jų paslaugos juk irgi nėra pigios", – teigė B.Markauskas.

Sąrašą gali apskųsti?

Pašnekovas prisiminė, kad besiruošdamos 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui ministerijos žadėjo mažinti ES pinigų administratorių biurokratinį aparatą, bet taip neįvyko, net atvirkščiai, esą paramą gauti tapo dar sunkiau.

Kadangi ES finansavimo sistema sudėtinga ir, pasak B.Markausko,  mūsų valdininkai dažnai neperskaito iki galo tų atsiųstų dokumentų ar prastai juos išverčia, pasitaiko net teismų.

"Štai naujausias pavyzdys, kai mūsų žemdirbiai Liuksemburge laimėjo bylą. Pasirodo, Lietuvos biurokratai ne taip išvertė dokumentus ir žemdirbiai negavo keliasdešimt milijonų litų. Dabar jiems tuos pinigus teks išmokėti. Dėl tokios sudėtingos sistemos taip ir išeina. Neatmestina, kad taip galėtų nutikti ir su tuo neremiamų veiklų sąrašu, jei kas nors apskųstų", – svarstė B.Markauskas.

"Eurobarometro" apklausos duomenys

Skaičiuojama, kad vienam lietuviui 2014–2020 m. laikotarpiu tenkanti ES struktūrinių fondų lėšų suma sieks apie 2 296 eurus, o kiekvienas investuotas euras atneš 1,97 euro nominalaus BVP grąžos.

91 proc. europiečių mano, kad svarbiausios ES investicijos turėtų būti į sveikatos, švietimo, socialinės gerovės politiką. 86 proc. išskiria ir aplinkosaugos bei pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui svarbą, o daugiau kaip 80 proc. europiečių rūpi ir atsinaujinanti, švari energetika.

Finansų ministerijos užsakyto tyrimo skaičiavimu, 2004–2015 m. laikotarpiu su ES finansavimu sukurta 19,2 mlrd. eurų papildomo nominalaus BVP.

Tyrimo metu buvo apklausta beveik 32 tūkst. ES šalių gyventojų, Lietuvoje – kiek daugiau nei  tūkstantis.