– Kodėl aviacija nepasiruošė atsigavimo vasarai?

– Prieš kokį pusmetį nekalbėjome apie kelionių bumą, kalbėjome apie omikron atmainą ir ateitis neatrodė šviesi. Avialinijos, planuodamos savo veiklą, visada žiūri į tolį. Negalima darbuotojų per vieną dieną priimti ir apmokyti. Tai ilgas procesas. Per pandemiją didelė dalis darbuotojų buvo atleisti. Žmonių noro keliauti atsigavimas nulėmė, kad aviacijos industrija nespėjo paruošti pakankamai darbuotojų. Jaučiasi ir oro uostų darbuotojų trūkumas. Keliautojams į akis krinta ilgos eilės prie saugumo patikrų. Jų darbas nelengvas, mokomasi savaitėmis ir mėnesiais, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, darbuotojo istorija turi būti patikrinta Saugumo departamento.

– Ar yra standartas, kiek žmonės turi sugaišti laiko normaliomis sąlygomis oro uoste?

– Esame įpratę prie taisyklių, kad mažesniame oro uoste atvykstame valandą iki įlaipinimo, didesniame – porą valandų. Šią vasarą reikia nusiteikti bet kam. Industrijoje labai daug neapibrėžtumų, disbalanso. Reikia pasiruošti netikėtumams – skrydis gali būti atšauktas, gali tekti laukti labai ilgai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar atšaukti skrydžiai ir vėlavimai yra dėl darbuotojų trūkumo?

– Reikia suprasti, kad aviacijos transporto sistema veikia kaip gerai organizuotas orkestras. Kiekvienas turi savo vaidmenį ir, vienam sutrikus, visa sistema subyra.

– Šią vasarą planuojami streikai?

– Taip. Tai dalis tos pačios problemos – trūksta žmonių, netenkina algos, žmonės nelaimingi, persidirbę. Lietuvoje nėra streikų tradicijos, bet Vakarų Europoje tai gaju.

– Ar žmonės, priverstinai praleidę oro uoste daug valandų, gali tikėtis kompensacijų, maitinimo lėktuve?

– Taip. Visi vėlavimai, atidėjimai, kurie nesusiję su nenugalima jėga, papuola į kompensacijų schemą. Už trijų valandų vėlavimą, priklausomai nuo skrydžio ilgio, gali būti nuo 250 iki 600 eurų kompensacija. Avialinijos turi išmokėti.