Didėjantys iš varžytynių parduodamo bankrutavusių įmonių turto skaičiai primena apie neseniai išgyventą sunkmetį. Įmonių bankrutuoja mažiau, bet prasideda anksčiau bankrutavusių įmonių turto varžytynių bumas.

Varžytynės atsigauna

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, praėjusiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimų iš varžytynių skaičius buvo 11,4 proc. didesnis nei užpernai. Šiais metais, per pastaruosius 2 mėnesius, varžytynių skaičius jau pasiekė beveik ketvirtadalį visų praėjusių metų varžytynių.

Praėjusių metų augimą lėmė padidėjęs bankrutavusių įmonių, kurių bankroto procesas buvo pradėtas 2010 ar net 2009 m., skaičius. Tai teigė Įmonių bankroto valdymo departamento Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėja Rita Šernauskienė.

„Susiklosčiusi praktika rodo, kad įmonės turtas pradedamas pardavinėti, kai ji įgauna bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto statusą. Taip pat tikėtina, kad po truputį atsigauna ir vidaus vartojimas, todėl ir fiziniai, ir juridiniai asmenys daugiau dalyvauja varžytynėse ir perka jose parduodamą turtą“, – sakė ji.

Tačiau Nacionalinės verslo administratorių asociacijos direktorius Gintaras Adomonis pabrėžė, kad varžytynių atsigavimą rodo ne jų skaičius, o paklausa. Pašnekovas sakė, kad šiemet susidomėjimas varžytynėmis, palyginti su 2010 m., tikrai didesnis, tačiau dar neprilygsta laikotarpiui prieš krizę.

Atsigavimą byloja ir pagaliau nupirktas nebeveikiančio kino teatro „Lietuva“ pastatas bei žemės sklypas. Už pradinę 9 mln. litų kainą jį aukcione įsigijo SEB bankui priklausanti nekilnojamojo turto bendrovė „Litectus“. Kai sandoris bus įgyvendintas, ji bankrutavusiai bendrovės „Rojaus apartamentai“ administratorei „Admivita“ sumokės beveik 11 mln. litų. Šį nekilnojamąjį turtą bandyta parduoti jau keletą kartų, tačiau per varžytynes balandį ir aukcionus liepą bei rugsėjį pirkėjų neatsirado.

Nelinkę nurašyti

Iš varžytynių parduodamas turtas labai skirtingas, todėl esą sudėtinga nustatyti, ar dalies objektų varžytynių dalyviai neperka dėl stagnacijos, ar paprasčiausiai dėl turto nepatrauklumo.

„Turtu domisi arba ne. Yra objektų, kurie dar nuo krizės stovi neperkami, tiesa, postūmiai jau juntami. Žmonės bent jau pradeda jais domėtis, bent jau varžytynėse pradeda dalyvauti“, – sakė G.Adomonis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu pastebima mažesnės vertės turto paklausa, kai susidomėjimą didesnės vertės objektais smarkiai lemia ekonominiai veiksniai, kurie ir diktuoja tam tikro turto poreikį: „Pavyzdžiui, buvo metas, kai medžio apdirbimo įmonės visuomenei buvo visiškai neįdomios, nes buvo juntamas medienos gaminių rinkos nuosmukis. Kai rinka atsigauna, sustiprėja ir domėjimasis tos rinkos objektais.“

Jis patikino, kad sunkiausia surasti specifinės paskirties turto pirkėją. Esą dažniausiai tokie objektai reikalauja kreditorių kantrybės ir tinkamų pokyčių rinkoje. Vis dėlto net ir objektų, kurių ilgą laiką nepavyksta parduoti, anot pašnekovo, negalima įvardyti kaip neparduodamų. Nes kiekvienas varžytynėse užsistovėjęs turtas turi istoriją.

„Tarkime, turto negalima pardavinėti dėl teisminių ginčų, nes negalima jų įforminti. Arba jei pradėtas žemės pakeitimo procesas, jos parduoti taip pat negalima. O žvelgiant iš šalies gali atrodyti, kad paprasčiausiai nėra pirkėjo“, – sakė pašnekovas.

Patys sau šeimininkai

G.Adomonis patikino, kad ir nesant ryškios paklausos varžytynės vis vien organizuojamos. Tačiau varžytynių sąlygos, anot jo, priklauso nuo kreditorių sprendimų. O šių strategija esą yra individuali ir griežtų taisyklių nėra.

„Žinoma, kreditoriai visada nori gauti didesnę pinigų sumą, todėl nebūna taip, kad iš karto bando parduoti labai pigiai. Pradedama nuo aukštesnės kainos ir judama žemesnės link, tačiau stengiamasi neprarasti susidomėjimo, sukurti intrigą. Visi suvokia, kad bankrutuojančios įmonės turtas turi būti pigesnis, tad visi ir tikisi pigumo. Taigi intrigos sukūrimas turi savų pranašumų“, – pasakojo pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad net ir neparduotų objektų kaina nebūtinai mažinama. Anot jo, pasikeitus ekonominiams veiksniams kaina po kelerių varžytynių gali net padidėti, todėl laukdami kito varžytynių rato bei mažesnės vertės dalyviai gali ir apsirikti.

Nors visuomenėje yra susiformavęs stereotipas, kad bankrutuojančių įmonių turtas yra proga įsigyti turto pigiau, kartais jo kaina gali viršyti rinkos kainas. Tai, anot jo, dažnai priklauso ir nuo varžytynių dalyvių veiksmų.

„Būna, kad į varžytynes ateina norintis žaisti ir norintis pirkti. Pastarasis, tikrai norėdamas įsigyti turtą, kainą užkelia gana aukštai“, – tvirtino G.Adomonis. Pašnekovas sakė, kad jo praktikoje yra buvę, kai per varžytynes objekto kaina nuo 4 mln. litų pakilo iki 5 mln. Varžytynių dalyvis tiek ir sumokėjo.

Verslas iš kitų bankroto

Pagal įstatymus varžytynėse administratorius privalo pardavinėti tik bankrutuojančios įmonės įkeistą ir nekilnojamąjį turtą. Viso kito turto likimas priklauso nuo kreditorių sprendimo. Todėl mažos vertės neįkeistas turtas bankroto atveju varžytynėse gali būti ir neišparduodamas.

„Kreditoriai gali nuspręsti šį turtą pardavinėti varžytynėse, tačiau gali vykdyti ir aukcionus, konkursus. Bankrutavusių įmonių turtą superka ir parduotuvės. Žmonės iš varžytynių yra padarę verslą: perka dideliais kiekiais ir vėliau pasiūlo savo pirkėjams už pačių nustatytą kainą“, – sakė G.Adomonis.

Bankrutavusių įmonių ir konfiskuotų prekių komiso „Inovesta“ pardavėjos Almos teigimu, praėjusiais metais iš bankrutavusių įmonių nebuvo ką pirkti, tad prekių asortimentas pasipildė vos du kartus per metus.

Anot jos, komiso prekių asortimentas priklauso nuo bankrutuojančių įmonių specifikos, todėl esą įvardyti dažniausiai gaunamas prekes sunku. Komiso pardavėja taip pat pabrėžė, kad išgyventi iš bankrutavusių įmonių prekių beveik neįmanoma, todėl didžioji dalis parduotuvės asortimento yra užsakyta, kaip ir bet kurioje kitoje parduotuvėje. Pašnekovė taip pat neslėpė, kad komiso pirkėjų mažėja, esą jiems dar tęsiasi sunkūs laikai.

Pardavimas iš varžytynių augo

Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimų iš varžytynių skaičius

Metai Pardavimų iš varžytinių skaičius

2010 1349

2011 1504

2012 (beveik 2 mėnesiai) 385

Bankrotų sumažėjo

Pradėtų bankroto procesų skaičius

Metai Procesų skaičius

2010 1637

2011 1255

2012 (beveik 2 mėnesiai) 123