- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Indėliai – vis dar populiariausia lietuvių taupymo priemonė bankuose. Nors indėlių augimas sulėtėjo, suma arti rekordinės – taupomas 21 milijardas eurų. Vis dėlto palūkanos išlieka labai mažos – su indėlininkais uždirbtu pelnu bankai dalintis neskuba, pasakojama LNK reportaže.
„Matome tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į terminuotuosius indėlius. Na, jei žiūrėti nuo metų pradžios, indėlių portfelis banke yra paaugęs bent 3 proc.“, – sakė Šiaulių banko Taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė.
Už terminuotuosius indėlius dauguma komercinių bankų moka ir vieno procento nesiekiančias palūkanas. Euro zonoje šis vidurkis didesnis – 1,2 proc. Lietuvoje didesnes palūkanas gali pasiūlyti vos du mažesni bankai.
„Paskutinis pokytis „Swedbanke“ įvyko sausio pabaigoje. Šiuo metu už terminuotus indėlius, kurie banke išlaikomi 12 mėnesių, mokamos 0,8 proc. palūkanos“, – teigė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
„Esame priėmę sprendimą nuo vasario 6 dienos pakelti palūkanų normas. Už populiariausią vienų metų trukmės terminuotą indėlį siūlysime beveik 2 proc. palūkanas“, – konstatavo A. Vilimavičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos bankas teigė, kad vidutinės palūkanos už terminuotuosius indėlius per pusmetį padidėjo trigubai, bet jos vis tiek per mažos.
„Terminuotųjų indėlių palūkanų augimas iš tikrųjų atsilieka. Ir tokia situacija, kokia susidariusi dabar, nėra normali“, – konstatavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pritarė ir finansų ekspertė. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnai pernai, karo metais, augo įspūdingai – 50 ir daugiau proc. Pelną žėrė ir būsto paskolos, už kurias lietuviai moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Tačiau uždirbtu pelnu su indėlininkais bankai pasidalinti neskuba.
Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki.
„Didieji bankai tikrai nėra dosnūs, mokėdami gyventojams ar verslams už jų indėlius. Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki“, – sakė finansų ekspertė.
Lietuvos bankas jau vertina nenorą dalintis pelnu ir artimiausiu metu žada pasiūlyti, ką daryti.
„Kol kas nenorėčiau labai išsamiai kalbėti apie tai, bet mes matome, kad dabartinė situacija, kuomet likvidumo perteklius, susikaupęs didžiuosiuose bankuose, Lietuvoje neleidžia tinkamai persiduoti indėlių palūkanų normoms, iš tikrųjų yra išskirtinė ir ją reikia atliepti“, – teigė J. Markevičius.
Ekonomistas kelti palūkanas indėlininkams neskubėtų, nes greitai bankų pelnai gali susitraukti.
„Jeigu mes matysime antrąjį šių metų pusmetį tam tikrą ekonomikos kritimą, tai reiškia, kad bankų ir paskolų kokybė, ir finansiniai rezultatai po truputį pradės blogėti. Neatmesčiau varianto, kad dalis bankų pradės po truputėlį formuoti ir didesnius atidėjimus paskoloms“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Didžiausias indėlių palūkanas šiuo metu siūlo kredito unijos. Jose kaupiantys gali tikėtis kone keturis kartus didesnių palūkanų. Tai reiškia, kad 10 tūkst. indėliui kaupiantysis banke per metus uždirbtų 80 eurų, o kaupiant unijoje – 300 eurų.
„Kredito unijos tradiciškai nemoka dividendų, tai pelno dalybų kitokia forma – tiesiog aukštesnės indėlių palūkanos, kad būtų nauda nariams, kurie dalyvauja kredito unijoje“, – sakė ekspertas.
Tiesa, indėliuose laikomus pinigus valgo ir mokesčiai. 500 eurų per metus viršijančios palūkanos dar ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Finansų ekspertas pataria pagalvoti, ar neapsimoka vietoje indėlių investuoti į finansinį raštingumą.
„Yra tikrai labai daug įrankių, kur gali žmonės patys skolinti pinigus už 10–12 proc. Yra tokios agentūros, kurias prižiūri Lietuvos bankas. Ir žmonės, investuodami kad ir 100 eurų, gali turėti nekilnojamojo turto užstatą“, – patarimų nešykštėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Daugiausiai už indėlius mokama Estijoje, JAV, Norvegijoje ir Vokietijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...