– Turime tam tikros informacijos apie parduotuvių skaičių ir, kas svarbiausia, apie lankytojų skaičių – jis turbūt aktualesnis, nes yra apie 40 proc. parduotuvių, kurios priklauso prekybos tinklams.

– Paminėjote, kad svarbiausias veiksnys bus lankytojai.

– 470 tūkst. – maždaug tiek žmonių apsilanko penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija 1,5 tūkst. kv. m. Tiek žmonių turės būti patikrinta. Priklauso nuo to, kaip patys žmonės reaguos. Galbūt jie iš anksto žinodami reikalavimus ir neturėdami galimybių paso eis į mažesnes parduotuves. Tačiau gali būti, kad prie įėjimo susidarys „butelio kakliukas“, kuomet žmonės ir su galimybių pasu turės laukti. Gali būti, kad jie ir užtruks, nusispjaus, apsisuks, eis į kitą parduotuvę, kur nereikia galimybių paso. Manome, kad 1,5 tūkst. kv. m yra silpnoji projekto dalis, nors jam iš esmės mes pritariame. 

– Jūs tikite, kad parduotuvių kvadratūra turės reikšmės žmonių apsilankymo skaičiui?

– Dabar yra kitoks reguliavimas – nustatomas prekybinio ploto skaičius, kur galima arba negalima būti be galimybių paso. Dabar yra visiškai naujas, kokybiškai naujas reguliavimas, kurį reikės įgyvendinti. Tai kainuos prekybininkui. Nežinome, ar tokius patikrinimus atlaikys Registrų centras ir kaip į tai reaguos patys pirkėjai. 

– Kas bus, jei praktiškai techninių galimybių to įgyvendinti nėra? Ką darys parduotuvės?

– Samdys naujus žmones, aprūpins juos išmaniaisiais įrenginiais, kurie skenuos, statys naujus vartelius ir tada žiūrės praktinių klaidų ir metodų būdu, kaip tai veikia. Rugsėjo 13-oji gali būti skandalinga diena, kuomet strigs visos sistemos ir nebus galimybių patekti į parduotuves. Bijome provokacijų, konfliktų, kuriuos reikės valdyti kartu su policijos pagalba. 

Rugsėjo 13-oji gali būti skandalinga diena, kuomet strigs visos sistemos ir nebus galimybių patekti į parduotuves.

– Ar yra prekybinininkai pasiskaičiavę, kiek jiems papildomai galėtų kainuoti vienam prekybos plotui papildomi įrenginiai, personalas?

– Dar neturime tų skaičių. Mes penktadienį dar posėdžiausime Vyriausybės kanceliarijoje. Dar anksti pasakyti – skaičiuosime rudenį viščiukus. Bet tai nebus labai paprasti sprendimai, nes prekybos vietų yra daug ir srautai dideli. 

– Kai penktadienį posėdžiausite su Vyriausybės atstovais, jūs dar tikite, kad turite galimybių juos perkalbėti?

– Žinoma, kad tikiu. Aš esu tikra, kad jie nežinojo, kokie srautai yra tose parduotuvėse, nes jie mūsų neklausė. Šita informacija yra tiktai tiesiogiai iš prekybininkų ir tik vakar Vyriausybės atstovams savo noru pateikėme pasižiūrėti, kokiai masei žmonių bus taikomas šis reguliavimas. Tai nėra kalba apie reto apsipirkimo prekes. Tai yra kalba apie maistą. Maistininkai sutiko, kad ir jų parduotuvėse būtų taikomas galimybių pasas, bet vis tiek turi būti kažkur sveiko proto riba. 

– Ar turite duomenų, koks būtų pagrindinis prašymas ar noras, reikalavimas iš prekybininkų valdžiai? Į ką dabar labiausiai reikia atkreipti dėmesį?

– Šiuo metu mes kalbame tiktai apie kvadratus. Mūsų pradinis pasiūlymas buvo 10 tūkst. kv. m, bet mes nusileidžiame keturis kartus ir sakome 2,5 tūkst. kv. m, koks, beje, ir buvo pradžioje pasiūlymas, kuris buvo po to pakoreguotas visai nepasitarus su prekybininkais, kurie turi daug parduotuvių ir daug klientų. 

– Vyriausybės pasiūlymai naudingi smulkiam verslui – žmonės apsigręžtų iš didelės parduotuvės ir eitų į mažą?

– Smulkioms maisto prekių parduotuvėms tikrai naudinga, bet parduotuvėms, kurios prekiauja bet kuo kitu, galimybių pasas yra nuo pirmo euro. Ir jeigu tos smulkiosios parduotuvės veikia prekybos centruose, nuo 1,5 tūkst. kv. m., tai ten smulkieji irgi nebus patenkinti. Visiškai vienodų ir neskausmingų sprendimų nėra. Vienokie ar kitokie iškraipymai yra ir smulkiuosius jie palies, nes smulkieji veikia prekybos centruose ir ten bus ribojimas. Nė vienoje pusėje nėra jokio džiaugsmo.