Trys darbo dienos Lietuvoje, dvi – Latvijoje. Prie tokio darbo ritmo teko prisitaikyti "Bitės" grupės generaliniam direktoriui Fredui Hrenchukui, kuris pripažįsta, kad darbas krizės krečiamose Baltijos šalyse – tikras iššūkis.

Koks jausmas gyventi ir dirbti šalyje, kurioje 20 proc. per metus greičiu smunka ekonomika? Šį klausimą F.Hrenchukas gana dažnai girdi iš savo draugų Kanadoje.

Karjerą pradėjęs Kanados telekomunikacijų bendrovės klientų aptarnavimo centre, jis užkopė iki "Bitės" grupės, vienijančios bendroves Lietuvoje ir Latvijoje, generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko posto. Tiesa, 47 metų F.Hrenchuko karjeros laiptai – ilgi ir vingiuoti. Iki šių aukštumų jis lipo 25 metus.

– Į Lietuvą atvykote kaip tik tuo metu, kai įsisuko pasaulinė ekonomikos krizė. Kokį pirmą įspūdį jums paliko mūsų šalis, ar nenusivylėte?

– Perimti įmonės valdymą tokiu metu tikrai buvo iššūkis – tiek telekomunikacijų, tiek kiti ūkio sektoriai gerokai smuktelėjo. Be to, Baltijos šalis krizė užklupo tuomet, kai jų ekonomikos buvo perkaitusios. Praėjusieji metai buvo bene sunkiausi mano karjeroje. Turėjome gerokai apkarpyti išlaidas, atleisti dalį darbuotojų. Verslą pamatėme visai kitokį nei prieš pusmetį, kai sunkmečio dar nebuvo. Tačiau dabartinis laikotarpis įdomus. Daug mano draugų Kanadoje klausinėja: koks jausmas gyventi ir dirbti šalyje, kurioje 20 proc. per metus greičiu smunka ekonomika? Lietuvoje daug žmonių skundžiasi valdžios veiksmais, bet padėtis daugiau mažiau valdoma. Jei kas nors panašaus nutiktų Kanadoje, šalis greitai virstų dulkių kamuoliu. O čia matyti, kad šalies gyventojai pasiruošę įveikti šią audrą.

Be to, Latvijoje ūkio padėtis dar prastesnė nei Lietuvoje. Tačiau "Bite Latvija" augo 50 proc. – blogiausi metai šalies ekonomikos istorijoje, o mes augome.

– Skamba įspūdingai. Kaip tai pavyko pasiekti?

– Latviai turbūt dar labiau nei lietuviai buvo pripratę prie gero gyvenimo ir ekonomikos augimo. Niekur nemačiau tiek daug "Bentley" automobilių kiek Rygoje, o tai 200 tūkst. eurų kainuojanti mašina. Kai prasidėjo sunkmetis, žmonės pas mus ateidavo ir sakydavo, kad jų mėnesio telefono sąskaitos siekia 50–70 latų (243–340 litų). Neįtikimos sumos. Pasiūlėme 10–30 latų (49–146 litus) siekiančius abonemento mokesčius ir surinkome labai daug naujų klientų. Tiesa, palyginti su Lietuva, tokio dydžio mokesčiai vis dar yra labai dideli.

– Kur sunkiau dirbti – Lietuvoje ar Latvijoje?

– Latvijoje sunkiau buvo dirbti 2007–2008 m., nes "Bitė" tuo metu dar buvo labai jauna įmonė, reikėjo daug nuveikti: sukurti ryšio tinklą, pastatyti antenas, išpopuliarinti prekės ženklą, suburti klientų būrį ir t. t. Darbo buvo labai labai daug, o vėliau viskas stojo į savo vietas.

Lietuvoje atvirkščiai: mano pirmtakas padarė labai didelį darbą, tad viskas atrodė kur kas paprasčiau nei Latvijoje. Tačiau vos atėjau čia dirbti, šalį užklupo sunkmetis.

– Kokių pokyčių ėmėtės bendrovėje, kai tapote jos vadovu?

– Pirmiausia būstinėje išgriovėme sienas. Dabar niekas nebeturi savo kabineto. Antra, pakeitėme beveik visų tarifų struktūrą, daugeliu atvejų sumažinome kainas, apie 15 proc. mažinome ir darbuotojų skaičių, pasikeitė įmonės rinkodaros strategija. Taip pat įvedžiau taisyklę: tie, kurie pastebi bendradarbių klaidas ar mato geresnę išeitį nei siūlo viršininkai, skatinami netylėti ir viską išsakyti. Ypač man ir kitiems įmonės vadovams, o mes negalime ginčytis ir įrodinėti savo tiesas. Užuot atsikalbinėjus, reikia padėkoti už pastabą, juk visi kartais klysta.

Tiesa, į "Bitę" atėjo ir keli nauji žmonės: rinkodaros vadovas Manjunath Kesani, technikos direktorius Nikita Sergienko ir generalinio direktoriaus pavaduotojas technologijoms Jose Cristobalis Alonso Martinas. Šie asmenys yra ir "Bitės" grupės valdyboje.

– Tai kokia yra "Bitės" rinkodaros strategija? "Omnitel" reklamuojasi kaip aukštos kokybės paslaugų tiekėja, "Tele2" akcentuoja mažiausią kainą, o kokia yra "Bitė"? Ar jūsų vadovaujama įmonė neatrodo šiek tiek beasmenė?

– Mūsų bendrovė tarp minėtų konkurentų yra pačiame viduryje. Tiesa, kol kas to gal nematyti, nes manau, kad nepakankamai aktyviai apie tai skelbėme. Bet tai keisis. Nekalbu vien tik apie reklamas.

– Taigi reikėtų suprasti, kad rankovėje jau turite kokį nors rinkodaros kozirį?

– Taip, ir ne vieną.

– Gal atskleisite, kas tai?

– Ne.

– Ar esate patenkintas pastarųjų dvejų metų "Bitės" veiklos rezultatais?

– Ne, nesu, nes atsižvelgdamas į galimybes, rinką ir mūsų pasiūlymus, manau, Lietuvoje galėjome pasiekti geresnių rezultatų. Padarėme klaidų dėl "Labas" paslaugos. Bet iš esmės pasirodėme visai neblogai. Užtat didžiuojuosi rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti Latvijoje.

– Papasakokite, kaip pradėjote karjerą telekomunikacijų sektoriuje?

– Kai baigiau universitetą, iškilo dilema, ką norėčiau daryti gyvenime? Iš esmės turėjau du pasirinkimus: mobiliosios telekomunikacijos ir investicinė bankininkystė. Baigiau ekonomikos studijas, tad galvojau apie bankininkystę. Bet nuėjau pas vieną draugą ir paklausiau jo patarimo. Pamenu, jis man pasakė: "Rinkis telekomunikacijas, ateityje ši sritis pašėlusiai greitai vystysis, bus daug iššūkių, atsiras naujų galimybių." Taigi įsidarbinau vienoje Kanados telekomunikacijų bendrovių, klientų aptarnavimo centre. O ten darbas: "Laba diena, kuo galiu jums padėti, ačiū už skambutį." (Nusijuokia.) Vėliau perėjau į pardavimo skyrių.

Į Europą atvykau 1996 m. Kurį laiką keliavau iš vienos šalies į kitą – kur tik nusiųsdavo vadovai. Pirmiausia dirbau Vokietijoje. Po to teko kraustytis į Didžiąją Britaniją, vėliau – į Ispaniją, Rumuniją, Čekiją.

Direktoriumi tapau tik prieš pora metų, kai tapau bendrovės "Bite Latvija" vadovu. Prieš tai dar kurį laiką dirbau technikos direktoriumi. Nieko kito gyvenime nesu daręs. Tačiau telekomunikacijų verslą pažįstu iš visų pusių.

– Kaip į tokius dažnus persikraustymus reaguoja jūsų šeima?

– Turiu tik žmoną ir šunį, ir abu jie gana tolerantiški (juokiasi). Aišku, nuolatinis judėjimas truputį vargina. Kai iš Čekijos persikėlėme į Latviją, tuo metu dirbau bendrovės "Bite Latvija" direktoriumi. Vos baigėme iškrauti paskutines dėžes, man paskambino ir pranešė, kad teks užimti Keno (Kennethas Campbellas nuo 2007 m. pradžios iki 2008 m. lapkričio buvo "Bitės" grupės generalinis direktorius – red. past.) vietą ir dirbti Lietuvoje. Žmona būtų mane užmušusi, jei būčiau pasakiusi, kad vėl reikės viską susikrauti ir važiuoti į kitą šalį. Taigi likome gyventi Latvijoje. Puikiai suprantu žmoną – šiek tiek neteisinga, kad dėl manęs jai tenka atsisakyti savo gyvenimo.

Kita vertus, toks gyvenimo būdas turi savo pliusų ir minusų. Nuolatos keičiant gyvenamąją vietą sunku pritapti, susirasti draugų, o susitvarkius gyvenimą – vėl viską palikti. Aišku, nuolat kraustėmės ne dėl to, kad man kas nors įsakydavo. Tai buvo mano paties pasirinkimas, tiesiog viliojo nauji iššūkiai ir karjeros galimybės. Kiekvienoje šalyje galima išmokti ko nors naujo, pažinti skirtingas kultūras. Be to, dabar daugelyje šalių turiu gerų pažįstamų. Nuvažiavęs į vieną ar kitą valstybę galiu parašyti SMS ir susitikti su jais, gerai praleisti laiką.

– Ar nenukenčia įmonės valdymas, kai vadovas ne visada yra vietoje ir negali visko tiesiogiai kontroliuoti?

– Sutinku, kad vadovas turi visada laikyti ranką ant pulso. Bet nemanau, kad tam reikia penkias dienas per savaitę sėdėti biure. Aš Lietuvoje dažniausiai būnu nuo trečiadienio, maždaug 8 val. ryto, o penktadienio vakarą išskrendu atgal į Rygą. Taip galiu prižiūrėti darbą abiejose šalyse ir dar lieka laiko šeimai. Manau, kad taip dirbti yra net efektyviau. Be to, aš pasitikiu savo komanda, žinau, kad jie atliks pavestas užduotis man neįsikišus. Ir manau, kad jie tai vertina. Be to, aš visada esu pasiekiamas telefonu. Nepatikėtumėt, kiek darbų galima atlikti vien su šituo daiktu (rodo naują "BlackBerry Bold" telefoną).

– Ar daug mokate už pokalbius ir SMS?

– Nemoku. Nesu mokėjęs telefono sąskaitos nuo 1988 m. Teoriškai yra kažkoks limitas, kurį per mėnesį įmonės vadovai gali išnaudoti, bet nežinau, koks jis yra. Nesu jo viršijęs. Tokius limitus turi ir visi kiti bendrovės darbuotojai.

Vizitinė kortelė

2005 m. Lietuvos bendrovė "Bitė" suformavo telekomunikacijų grupę, kuriai šiuo metu priklauso bendrovės "Bitė Lietuva", įkurta 1995 m., ir nuo 2005 m. Latvijoje veikianti "Bite Latvija".

2007 m. vasario 9 d. "Mid Europa Partners" valdomas investicijų fondas "Emerging Europe Convergence Fund II LP" už beveik 0,5 mlrd. eurų įsigijo "Bitės" grupę iš Danijos telekomunikacijų operatoriaus TDC.

2009 m. bendrovės "Bitė Lietuva" pajamos ir pelnas smuko. "Bite Latvija" pernai pasirodė puikiai. Nepaisant sunkmečio, jos pajamos per metus pasidėjo 39 proc., iki 111,2 mln. litų. Daugiausia tam įtakos turėjo išaugęs bendrovės "Bite Latvija" vartotojų skaičius. Abonentų skaičius šalyje kaimynėje ūgtelėjo 53 proc., iki 188,8 tūkst.