Valdžia verslą maitina tuščiais pažadais. Turėjęs sutrumpėti biurokratinių reikalavimų sąrašas tik ilgėja. Nuo šiol administracinėse, gyvenamosiose patalpose draudžiama užsiimti bet kokia ūkine komercine veikla.

Pasikeitė tvarka

Individualiosios įmonės savininkė Gražina M. (pavardė redakcijai žinoma) dar praėjusių metų rudenį nutarė atidaryti masažo kabinetą. Kūno kultūros akademiją baigusi jauna moteris pirmiausia nusižiūrėjo miesto centre esantį administracinį pastatą, kurio pirmame aukšte jau veikė kirpykla. Pasiūlytos patalpų nuomos sąlygos Gražinai tiko, tad ji suskubo išsiaiškinti, kokių dokumentų prireiks naujai veiklai pradėti.

Visuomenės sveikatos centro specialistai verslininkei įteikė sąrašą dokumentų, kuriuos teks surinkti, kad ji gautų higienos pasą.

"Paaiškėjo, kad reikės ne tik perdažyti patalpų sienas, bet ir įrengti dušo kabiną. Visus reikiamus dokumentus sutvarkiau, masažo kabinetą įrengiau, bet pradėti veiklos man neleista", – dienraščiui pasakojo Gražina.

Kai sausio pradžioje moteris vėl apsilankė Visuomenės sveikatos centre, apstulbo išgirdusi, kad nuo 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojo nauja tvarka – pagal ją administracinės paskirties patalpose nebegalima užsiimti ūkine komercine veikla. Masažo kabinetą galima įrengti tik gydymo paskirties patalpose, o, pavyzdžiui, kirpykla galės veikti tik paslaugų paskirties patalpose. Tokia tvarka galioja visoms naujai besikuriančioms įstaigoms ir toms, kurios kreipsis pratęsti higienos pasą (iki šiol jis galiojo penkerius metus).

"Jeigu būčiau paskubėjusi ir dokumentus pristačiusi bent porą savaičių anksčiau, būčiau gavusi higienos pasą penkeriems metams ir pradėjusi veiklą. O dabar net nežinau, ką daryti. Man patarė keisti patalpų paskirtį, tačiau tuo turėtų rūpintis pastato savininkai", – guodėsi verslininkė.

Nežino, kas laukia

Apie sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko įsakymu pakeistą tvarką žino vos vienas kitas verslininkas. Kirpėjus vienijančio Kirpėjų klubo prezidentė Jolanta Mačiulienė apie naujoves išgirdo tik iš dienraščio žurnalistų.

Apie naujas nuostatas nieko nebuvo girdėjęs ir bendrovės "Žemprojektas", valdančios didelį administracinį pastatą, direktorius Rytas Šukevičius.

Beveik 7 tūkst. kv. m dydžio pastate dauguma patalpų – biurai. Tačiau pirmame aukšte veikia kavinė-baras, kirpykla, masažo kabinetas. Šie nuomininkai patalpas įsirengė pagal visus reikalavimus, turi išduotus higienos pasus. Kai baigsis jų galiojimo laikas, jie nebus pratęsti, nes viso pastato paskirtis – administracinė.

"Tai – absurdas", – apie naują tvarką kalbėjo R.Šukevičius ir suskubo aiškintis, kada baigsis galioti nuomininkų turimi higienos pasai.

Bendrovės vadovas tikino artimiausiu metu domėsiąsis galimybėmis keisti kai kurių administracinio pastato patalpų paskirtį.

"Teks tvarkyti daugybę dokumentų ir atskirti patalpas, užvesti inventorinę bylą, suteikti patalpoms unikalų numerį ir kt., – kalbėjo pašnekovas, kol kas nežinantis, nei kiek laiko, nei kiek pinigų tam prireiks. – Nesuprantu, kodėl verslą reikia apsunkinti papildomais biurokratiniais reikalavimais?"

Suderino teisės aktus

Asta Bajorienė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja, gina naują tvarką ir jos nevadina biurokratine našta. Sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko pernai liepą pasirašytas įsakymas buvo tik "priderintas" prie Statybos įsakymo ir dar 2003 m. išleisto aplinkos ministro įsakymo.

"Statybos įstatymo 40 straipsnis reglamentuoja, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal jo paskirtį. Ar statinys atitinka projektą, ar yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, galimybė saugiai naudoti pagal paskirtį vertinama statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu. Kadangi išduodant leidimą-higienos pasą nėra galimybių įvertinti, ar patalpos techniškai atitinka reikalavus, t. y. ar jose numatoma vykdyti veikla galės būti vykdoma saugiai, todėl prieš išduodant leidimą-higienos pasą reikalaujama, kad patalpų paskirtis atitiktų ūkinę komercinę veiklą", – aiškino specialistė.

Iš jos žodžių galima suprasti, kad dauguma administraciniuose ar gyvenamuosiuose pastatuose įsikūrusių įstaigų iki šiol vykdė nesaugią veiklą, nes statinius naudojo ne pagal paskirtį.

Reagavo į skundus

A.Bajorienė pabrėžė, kad išduodamas leidimą-higienos pasą visuomenės sveikatos specialistas neturi galimybių įvertinti ar, tarkim, vėdinimo sistema tinkamai įrengta tam tikrai veiklai vykdyti. Sakykim, teikiant nagų priauginimo paslaugą, kai naudojamos cheminės medžiagos, reikalaujama, kad ištraukiamoji ventiliacija nebūtų sujungta su gyvenamojo namo ventiliacijos sistema, o būtų įrengta atskirai. To visuomenės sveikatos ir joks kitas specialistas negali vizualiai patikrinti, nes ventiliacijos sistema gali būti matoma tik projekte ir vertinant, ar statinys tinkamas naudoti.

Dar vienas pavyzdys – laidojimo paslaugų veikla gyvenamųjų namų kvartale. Nekeičiant patalpų paskirties iš gyvenamosios į paslaugų neįmanoma pasiekti, kad būtų įrengta užtektinai automobilių statymo vietų. "Būtent tokie atvejai sukelia daugiausia rūpesčių gyventojams, jie užpila skundais valstybės institucijas ir reikalauja išspręsti problemą – stabdyti veiklą", – įrodinėjo specialistė.

Gyventojų sutikimo nereikės

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal iki šiol galiojusią leidimų-higienos pasų išdavimo tvarką taip pat buvo vertinama, ar patalpų paskirtis atitinka jose vykdomą veiklą, arba reikalaujama gyventojų daugumos sutikimo, jeigu veikla vykdoma daugiabučiame gyvenamajame name. Viršutinių aukštų ar kitų laiptinių gyventojai, kurių dauguma esą be vargo duodavo tokius sutikimus, o tie, kuriems veikla labiausiai trukdė, nesutikdavo, bet vis tiek vykdyti veiklą leidimas buvo duodamas, nes mažumos interesų niekas nepaisė.

"Įsigaliojus naujai tvarkai tokio sutikimo nebereikia, o vertinama, ar patalpos atitinka paskirtį. Taip pasiekiamas bendras sutarimas: ūkinės veiklos vykdytojas gali ramiai vykdyti veiklą, o gyventojai ramiai gyventi ir nejusti tam tikros veiklos sukeliamo neigiamo poveikio, nes patalpos įrengtos tinkamai", – naujos tvarkos pranašumus įrodinėjo A.Bajorienė.

Naštą sumažino?

Paklausta, ar senos tvarkos pakeitimas dar labiau apsunkins smukiojo ir vidutinio verslo padėtį, pašnekovė tvirtino, kad naujovėmis kaip tik stengiamasi sumažinti naštą verslui. Mat ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sumažinta nuo 33 iki 21, nustatytas mažesnis privalomų laboratorinių tyrimų skaičius, atsisakyta daugiabučių namų gyventojų raštiško sutikimo ir kt.

Be to, leidimas-higienos pasas bus išduodamas ne penkeriems metams, o neterminuotai. Jau išduoti leidimai-higienos pasai galios iki juose nurodytos datos.

Kaip sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko, besitraukiančio iš pareigų, įsakymą vertina ūkio ministras Dainius Kreivys, sužinoti nepavyko. Ministerijos vadovas prieš šventes nerado laiko atsakyti į dienraščio žurnalistų klausimus.

Pakeisti paskirtį – ilgas kelias

Verslininkams, turintiems higienos pasus, vertėtų pasidomėti, kokios paskirties patalpose jie vykdo veiklą. Pakeisti patalpų paskirčiai prireiks ir laiko, ir pinigų. Vienos nekilnojamojo turto bendrovės atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, dienraščiui teigė, kad šiam darbui gali tekti paaukoti nuo dviejų iki šešių mėnesių ir išleisti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros normų skyriaus vedėjas Arūnas Minius aiškino, kad administraciniame pastate galima pakeisti kelių patalpų paskirtį, tačiau tik tuo atveju, jeigu patalpos suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Yra du galima variantai: kai reikia patalpas rekonstruoti ir kai jų nereikia rekonstruoti.

Pirmu atveju teisės aktuose nurodyta, kad kai naujiems kadastro objektams suformuoti reikalingas statinių (patalpų) rekonstravimas arba kapitalinis remontas, būtini šie dokumentai:

*iš savivaldybės administracijos gaunamas projektavimo sąlygų sąvadas rekonstravimo (kapitalinio remonto) projektui rengti;

* parengiamas statinio (patalpų) rekonstravimo ar kapitalinio remonto, suformuojant naujus kadastro objektus, projektas. Jame turi būti numatytas autonominis naujų kadastro objektų funkcionavimas arba bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, inžinerinių sistemų, statinio konstrukcijų bei patalpų naudojimo sąlygos, atsižvelgus į bendraturčių susitarimus;

* gaunamas statybos leidimas;

* užbaigus rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus, parengiama statinio (jo dalies, patalpos) kadastro duomenų byla;

* rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalys ar patalpos – suformuotos kaip nauji kadastro objektai) pripažįstamas tinkamu naudoti. Jei rekonstruota ar kapitališkai suremontuota tik buvusi patalpa (statinio dalis) ir keičiama pagrindinė tikslinė jos naudojimo paskirtis, likusi statinio dalis tinkama naudoti nepripažįstama;

* naujų kadastro objektų formavimas yra užbaigtas, kai surinkti viso statinio, patalpų kadastro duomenys ir jie yra įrašyti į kadastro duomenų bazę.

Kai nauji kadastro objektai Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose statiniuose formuojami nekeičiant statinio (jo dalies, patalpos) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties arba ją keičiant, tačiau naujos paskirties kadastro objektų techniniai, saugos ir paskirties reikalavimai nėra griežtesni, nei buvo iki jų formavimo, ir juos formuojant nereikia atlikti jokių statybos darbų arba reikia atlikti tik paprastojo remonto darbus:

* savininko prašymu projektuotojas parengia naujų kadastro objektų formavimo (statinio ar jo dalies padalijimo, sujungimo ir kt.) projektinius pasiūlymus-schemą;

* sudaromi bendraturčių susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų ir patalpų naudojimo suformavus naujus kadastro objektus;

* parengiamos visų naujai formuojamų kadastro objektų kadastro duomenų bylos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka;

* pateikiamas prašymas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritoriniam skyriui organizuoti naujai formuojamų kadastro objektų pripažinimą tinkamais naudoti, pridedant prie jo šių objektų kadastro duomenų bylas ir anksčiau nurodytus dokumentus;

* kiekvienas naujai formuojamas kadastro objektas pripažįstamas tinkamu naudoti.

Pripažinus naujai formuojamą kadastro objektą tinkamu naudoti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis skyrius per 14 kalendorinių dienų nuo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui.

Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašas:

1. Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų veikla (pagal licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);

2. Apgyvendinimo paslaugų veikla (viešbučių, motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės namų veikla);

3. Aukštesniųjų mokyklų veikla;

4. Aukštųjų mokyklų veikla;

5. Bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

6. Grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio (permanentinio) makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos);

7. Ikimokyklinio ugdymo veikla;

8. Kita asmens sveikatos priežiūros veikla (kraujo perpylimo stočių ir kraujo bankų, medicinos laboratorijų, teismo medicinos įstaigų, gydomojo masažo veikla);

9. Kosmetikos gaminių gamyba;

10. Laidojimo paslaugų veikla (žmogaus palaikų laikino laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo veikla), žmogaus palaikų kremavimo, balzamavimo veikla;

11. Ligoninių veikla (pagal licencijuojamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);

12. Odontologijos įstaigų veikla;

13. Pirčių, saunų, baseinų paslaugų veikla;

14. Profesinių mokyklų veikla;

15. Skalbyklų paslaugų veikla;

16. Soliariumų paslaugų veikla;

17. Sporto klubų paslaugų veikla;

18. Stacionarios suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigų veikla;

19. Stacionarios vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla;

20. Su maistu besiliečiančių gaminių gamyba;

21. Vaikų neformaliojo švietimo mokyklų veikla.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija