Brangs atliekų tvarkymas: daugiausiai sumokės mažiausios savivaldybės?

– Ministerija sako, kad 20–30 proc. brangimo nebus. Kas teisus?

– Tiesa slypi kažkur per vidurį. Mes iš savivaldybių girdime kitas prognozes. Aplinkos ministerija, sakydama, kad nebrangs dėl šiuo metu keičiamų teisės aktų, savotiškai yra teisi. Dėl pačio akto korekcijos niekas nebrangsta ir nevyksta. Tačiau kitokias indikacijas girdime iš savivaldybių. Yra trys pagrindiniai blokai, kurie lems kainos galutinį augimą. Pirmas – susiklosčiusi nepalanki energetikos situacija. Visi žinome, kiek pabrango kuras, išaugo elektros energijos kaštai. Nuo Naujųjų metų didės minimali alga. Atliekų tvarkymo sektoriuje didelė dalis darbuotojų gauna minimalią algą. Jas reikės didinti. Didės mokesčiai valstybei, automatiškai reikia daugiau pajamų sąnaudoms padengti.

Visas LNK reportažas  – vaizdo įraše:

– Yra regionų, kur didėjanti suma bus gerokai didesnė?

– Turbūt taip. Reikia akcentuoti ir kitus dalykus, kurie paveiks kainą. Antra – nuo ateinančių metų didėja sąvartyno taršos mokestis. Jis didėja nuo 15 eurų iki 50 eurų už 1 t atliekų. Padidėjimas žymus – daugiau nei tris kartus. Jis visoje sistemoje sudaro mažą procentą, tačiau būtent dabar jis keliamas visiems nepalankiausiu metu. Ne kartą kreipėmės į Aplinkos ministeriją prašydami atidėti mokesčio didėjimą. Dar negavome iš jų galutinio atsakymo. Atidėti bent metams ar dvejiems, kol stabilizuosis neigiama situacija. Trečia – nuo ateinančių metų keičiama visa atliekų kainodara, skaičiavimo metodika. Atsiranda naujas žaidėjas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri nebuvo įsitraukusi, ji nustatys regioninę kainą. VERT išlaikymas sudaro 0,95 proc. regioninių tvarkymų centrų ir deginimo įrenginių metinės apyvartos. Į apyvartą įeina viskas – atlyginimai, PVM, visos sąnaudos, kuras ir t. t. Skaičiuojama, kad per metus tai sudarys apie 600 tūkst. eurų.

Tiesa slypi kažkur per vidurį.

– Kuriems regionams reikėtų labiausiai sunerimti?

– Negalime tokių prognozių išskirti. Viliamės, kad, suskaičiavus visas sąnaudas, tiek daug nepabrangs. Kol nėra galutinai įvertinta ir tai naujas dalykas, mes turime tik nuogąstavimų ir girdime išsakytas rizikas ir abejones.

– Kokiomis emocijomis gyvena savivaldybės regionuose?

– Mažos savivaldybės labiausiai ir bijo šio augimo. Kur mažai gyventojų, nėra masto ekonomikos, padidėjimas pastebimas gali būti didesnis nei didmiesčiuose.

Situaciją komentavo ir aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

„Kalbant apie komunalinių atliekų kainodarą, ji keičiasi. Praeitais metais buvo priimti du svarbūs įstatymų pakeitimai. Vienas jų – į kainodaros reguliavimą įtraukiamas nepriklausomas ekonominis reguliuotojas – VERT. Ji nustatys regionines atliekų tvarkymo kainas. Savivaldybei yra palikta diskrecijos teisė ir toliau tvirtinti rinkliavas, kurias mokės gyventojai. Prie regioninės kainos, kurią trejų metų laikotarpiui patvirtins VERT, bus pridedamos komunalinių atliekų sistemos administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos, kurios nėra reguliavimo objektas šiuo metu. Savivaldybės pagal savo metodikas suskaičiuos konkretų rinkliavos dydį, kurį išskirstys gyventojams.

Mes renkame vieną mažiausių sąvartynų mokesčių, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Mūsų kaimynai latviai jau šiemet moka 80 eurų už 1 t, nuo kitų metų didėja iki 95 eurų. Lenkai – 65 eurus. Lietuvoje – 15 eurų. Tai yra tikrai bloga praktika. Kasmet girdime kritikos iš Europos Komijos.“