„Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau. Sudėtingesnis atvejis, kai sankcijos taikomos ne konkrečiai prekei, o ūkio subjektui, jų sąrašas gana platus tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Darius Žvironas.

Jo teigimu, bandydamos apeiti sankcijas įmonės dažnai naudojasi tų pačių ar kitų valstybių tarpininkais ir dėl to jas identifikuoti yra sunkiau. Departamento vadovo duomenimis, kasdien į Lietuvą įvažiuoja apie 500–1 tūkst. transporto priemonių.

„Tai yra nuolatinis procesas, negalime pasakyti, kad iš karto užkardysime visus galimus variantus, pastoviai atsiranda naujos schemos, nauji apėjimo būdai“, – sakė D. Žvironas.

Jo teigimu, pastebimas ir sezoniškumas, pavyzdžiui, rudenį buvo bandymų įvežti granules, o artėjant pavasariui bandoma vežti trąšas.

D. Žvironas taip pat teigė matantis efektyvesnių įrankių ir geresnio reglamentavimo poreikį.

„Atvykus vežėjui, turime ribotą laiką ir ribotus resursus įvertinti kiekvieną krovinį. Teoriškai kiekvienas krovinys gali būti siųstas sankcionuoto siuntėjo, tai tikrai didelis iššūkis. (...) Šiuo metu atliekame dešimt ikiteisminių tyrimų, darbas vyksta, bet turime šiek tiek poreikio geresniems įrankiams, geresniam reglamentavimui“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie savo kaip vadovo atsakomybę jis teigė, kad rizikos valdymas yra pagrindinis prioritetas.

„Tai įtemptas procesas, kiekvieną atvejį žiūrime nuoširdžiai, jeigu įvyko vienas ar kitas toks atvejis, kad ir 0,5 ar 1 proc., jis tikrai kelia mums nerimą“, – sakė D. Žvironas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau antradienį sakė, kad Baltarusijos režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau. Ministras teigė nenorintis išskirti konkrečios institucijos atsakomybės įleidžiant į šalį sankcionuotas prekes.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą, kuriame su partneriais išsiaiškino, jog pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Pasak tyrimo, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.