Susiformavęs įspūdis, kad vadybos specialistai graibstomi darbdavių, – ginčytinas. Nors vadybininkų paklausa nemažėja, darbdaviai šios profesijos diplomui teikia tik šalutinę reikšmę.

Pasidavė įspūdžiui

Lietuvos darbo birža nurodo, kad paklausiausi specialistai yra pardavimo, produktų vadybininkai, taip pat verslo paslaugų, transporto vadybininkai. Bet verslo konsultantai skeptiškai žiūri į aukštųjų mokyklų užmojį rinką užpildyti būriu universalių vadybininkų.

Darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometras rodo, kad šiais metais pardavimo bei transporto vadybininkai darbo rinkoje turi daug galimybių įsidarbinti, tik turizmo vadybininkai turi mažai galimybių rasti darbą.

Aukštosios mokyklos įnirtingai ruošia vadybos specialistus, o šie karjerą dažniausiai pradeda pačioje žemiausioje pakopoje, kaip sakė bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas. Personalo atrankos bendrovės taip pat pripažįsta, kad šių specialistų įdarbinimas – specifinis, nes pirmenybė teikiama ne diplomui, o jų profesiniam bagažui.

Vadybininkų perteklius, G.Umbraso teigimu, susiformavo prieš 15 metų, kai šalyje buvo sukurtas įspūdis, kad bendro pobūdžio vadybininkų, ypač pardavimo srityje, labai trūksta. Tuomet universitetai, anot jo, puolė karštligiškai ruošti universalius šios pakraipos specialistus, gerai neįsigilinę į rinkos poreikius.

„Tiek universitetai ir kolegijos, tiek patys studijuojantys pajuto, kad bene lengviausia gauti universalaus vadybininko diplomą. Dažnai sakau, kad tai yra studijos apie nieką. Kadangi universitetai vaikosi studentų pinigų, o mūsų jaunuoliai nori diplomą gauti kuo mažesne kaina ar lengvesniu būdu, vadybos profilio specialybės yra populiarios“, – sakė G.Umbrasas.

Potencialūs verslininkai

Pašnekovas įsitikinęs, kad laikui bėgant šių specialistų konkurencija rinkoje bus tik didesnė: „Vadybos specialistų reikia prekybos, logistikos bendrovėms, įmonių prekybos padaliniams. Bet šioje srityje darbo vietų skaičius ribotas.“

Kita vertus, pasak personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovo Karolio Blaževičiaus, neseniai šio pobūdžio studijas baigusių specialistų situacija šiuo metu yra geresnė nei studijas baigusių prieš porą metus. Anksčiau vadybininko išsilavinimą gavusiems specialistams darbo paieška buvo itin sudėtinga, nes jie studijas baigė per patį krizinio laikotarpio įkarštį.

Pašnekovas patikino, kad būtų per drąsu ir nepagrįsta teigti, jog vadybos specialistų šalyje yra per daug. Anot jo, vadybininko išsilavinimą turintys asmenys yra vieni iniciatyviausių kuriant nuosavą verslą: „Šį išsilavinimą turintys asmenys labai naudingi Lietuvos smulkiajam verslui, kur vienam darbuotojui tenka daug skirtingos atsakomybės. Tad specialistų šalyje nėra per daug, kita vertus, tikrai ne visus vadybos mokslus baigusius asmenis galime vadinti specialistais.“

K.Blaževičiaus teigimu, informacijos vadybininkai dažnai karjerą pradeda ryšių su visuomene ir reklamos agentūrose, transporto vadybininkai – ekspedicijos įmonėse, o platesnės srities vadybininko išsilavinimą turintys žmonės dirba pardavimo, administravimo, paslaugų sferoje.

„Tačiau išskirti vienos darbo krypties negalime. Platus išsilavinimas lemia platų darbo srities spektrą. Jei asmuo neturi darbo patirties, tuomet labai platus išsilavinimas jam nesuteikia pranašumo ieškant darbo“, – sakė jis.

Diplomas – antrame plane

Personalo atrankos bendrovės „Simplika“ vyriausioji personalo atrankos konsultantė Laura Mančiakaitytė sakė, kad darbdaviai vadybininkų dažniausiai ieško paslaugų ir prekybos srityse. Patys vadybininkai, anot jos, ieškodami darbo veiklos specifikos neįvardija ir dažniausiai nori, kad darbovietė būtų stabili, didelė ir tarptautinė bendrovė: „Renkantis poziciją jiems jau nesvarbu, darbovietė siūlo vadybos ar kitas funkcijas.“

Konsultantė patikino, kad darbdaviai vadybininkų ieško aktyviai, o jų poreikį diktuoja pati rinka: „Vadybininkų trūksta, bet tai tikrai nereiškia, kad stinga vadybininko išsilavinimą turinčių kandidatų. Galime teigti, kad darbdaviai ieško pardavimo vadybininkų, bet prioritetą teikia arba patirčiai, arba asmeninėms savybėms: komunikabilumui, energingumui, kitaip tariant, verslumui. Kas darbdaviui svarbiau – patirtis ar žibančios akys, priklauso nuo darbo pobūdžio.“

Vadybos mokslus baigę asmenys, pasak K.Blaževičiaus, darbą susiranda tik parodę savo gerus komunikacinius gebėjimus, motyvaciją, perspektyvas. Anot jo, vadybininko išsilavinimas, pavyzdžiui, verslo vadyba, yra gana platus ir tokius darbuotojus darbdaviai labiau linkę vertinti ne pagal išsilavinimą, o pagal patirtį reikiamame sektoriuje. Todėl vien diplomas, K.Blaževičiaus teigimu, didelio pranašumo nesuteikia.

Jis darbo rinkoje sakė nepastebėjęs išskirtinės kurios nors vadybos pakraipos paklausos. Ji, anot pašnekovo, pastaruoju metu išliko panaši.

Užsienyje paruošia geriau

G.Umbrasas įsitikinęs, kad siekti vadybininko išsilavinimo turėtų jau kitą siauresnį išsilavinimą turintys žmonės: „Matyt, žmogui reikėtų įgyti kitos specialybės bakalaurą, padirbėti 2–3 metus ir tada, jei jaučia, kad nori pasukti ne specialisto, o vadovo keliu, rinktis bendrosios vadybos magistro studijas. Tai būtų logiškas kelias.“

Todėl, pašnekovo teigimu, teisininko ar finansininko išsilavinimą turintys vadybininkai vertinami labiau nei bendro pobūdžio vadybininkai, neturintys aiškios specializacijos.

Tačiau G.Umbrasas pabrėžė, kad šalyje tokia studijų praktika dar neįsišaknijusi. Anot jo, vadybos studijų bakalaurą įgiję studentai stoja į analogiškas magistro studijas. Todėl po šešerių metų studijų „į rinką išeina nelabai patyrę, nelabai reikalingi jaunuoliai, kurie dažniausiai karjerą pradeda nuo pačios žemiausios pakopos“.

Užsienyje vadybos studijos paprastai yra antrasis išsilavinimo etapas. Todėl svetur vadybą baigę jaunuoliai Lietuvoje darbdaviams yra patrauklesni ir labiau pageidaujami, juolab kad turi papildomų pranašumų.

„Pirma, baigę studijas užsienyje yra patrauklūs dėl kalbos įgūdžių, nes paprastai gerai moka užsienio kalbą ar net kelias jų. Be to, šie studentai dažniausiai turi šiek tiek kitokią socialinių ryšių bazę: jie pažįsta kelias kultūras, žino, kaip ten veikia socialiniai mechanizmai. Tokių įgūdžių ir patirties pasigendama iš čia studijas baigusių studentų“, – teigė G.Umbrasas.