„Darbiečiai“ įžvelgia landų siūlyme drausti savarankiškai dirbančiųjų nedarbą

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančio Vytauto Gapšio teigimu, siūloma tvarka leistų gyventojams dirbtinai nutraukti darbo santykius vien tik tam, kad pasinaudotų galimybe gauti nedarbo išmoką.  

„Ar nesigaus taip, kad (žmonės – BNS) pasidarys praktiškai atostoginius – mėnesį, du. (...) Gal kokiam advokatui veiklą ir būtų sudėtinga nutraukti, advokatūrai reiks pasiteisinimų, bet eiliniam konsultantui visiškai nesudėtinga – paprašys, kad sąskaitų nerašytų tą mėnesį, o išrašys kitą“, – antradienį Darbo partijos frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė V. Gapšys.

Jis mano, kad tokiu būdu savarankiškai dirbantiems žmonėms atveriama galimybė be realios būtinybės, o siekiant finansinės naudos kreiptis dėl nedarbo išmokos.

„Piktnaudžiavimo galimybė labai lengvai atsiveria. Po to pradėsime juos gaudyti, kad piktnaudžiauja taip, kaip tas nėščias moteris kažkada, kurios susikeldavo algas (kad gautų didesnes vaiko priežiūros išmokas – BNS)“, – kalbėjo V. Gapšys.

G. Skaistės teigimu, į nedarbo draudimo sistemą būtų įtraukiami žmonės, bent metus mokėję įmokas – tada jiems priklausytų vieno mėnesio nedarbo išmoka.

„Kiek metų dirbtum, tiek mėnesių priklausytų (nedarbo draudimo – BNS) išmoka tokiu atveju, jeigu pajamų nebegauni“, – frakcijoje teigė ministrė.  

Ji pabrėžė, kad nedarbo išmoka priklausytų tik tiems iš savarankiškos veiklos gyvenantiems žmonėms, kurie ją bus nutraukę ir dėl darbo kreipęsi į Užimtumo tarnybą, o šiai pasiūlius darbą ir jo atsisakius išmokos mokėjimas būtų nutrauktas.

Siūloma, kad individualiai dirbantiems gyventojams nuo 2025-ųjų reikėtų mokėti 1,31 proc. nuo 90 proc apmokestinamųjų pajamų įmoką nedarbo draudimui.

Iki bedarbio statuso įgijimo dienos toks žmogus turės būti įgijęs ne mažiau kaip devynių mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių ir tą laiką mokėjęs mokesčius bent nuo minimalios algos. Tada nedarbo išmoką jis gautų tiek mėnesių, kiek metų būtų savarankiškai dirbęs, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

Nedarbo išmoka neviršytų 65 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) – šiuo metu tai būtų 1235 eurai, bet nebūtų  mažesnė nei penkios bazinės socialinės išmokos – šiemet tai būtų 245 eurai.