Bedarbiams nespėjama mokėti pašalpų. Be darbo likę nelaimėliai skundžiasi, kad neturi už ką pamaitinti vaikų. Tačiau darbo biržose pinigai ant medžių taip pat neauga.

Prašo ir gražiai, ir piktai

Vakar Lietuvos darbo birža paskelbė naujausius nedarbo rodiklius. Skaičiai neguodžia. Bedarbių armiją papildė maždaug 31 tūkst. šalies gyventojų. Dabar tokių asmenų iš viso yra beveik 210 tūkst. Darbo biržos skola jiems perkopė 22 mln. litų.

Darbo netekę gyventojai tramdydami pyktį ir ašaras nenuilsdami varsto teritorinių darbo biržų duris, tačiau šių įstaigų vadovai tik gūžčioja pečiais – kiek duoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek jie išdalija.

"Skambina žmonės kiekvieną dieną, vieni piktinasi, šaukia: "kur mano pinigai", kiti verkia, sako neturintys už ką pamaitinti vaikų. Bet ką aš galiu padaryti? Mes tų pinigų seifuose nelaikome, kai tik gauname lėšų iš ministerijos, iš karto pervedame pinigus bedarbiams", – tikino Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis.

Klaipėdoje jau daugiau nei mėnesį pašalpų laukia apie 4 tūkst. gyventojų. Jiems darbo birža skolinga apie 3 mln. litų. Pernai ši įstaiga per mėnesį vidutiniškai išmokėdavo mažiau nei 1 mln. litų pašalpų, o šiemet vidutiniškai išmokama po 3 mln. litų.

Laiku gauti nebesitiki

Ne ką geresnė padėtis ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. "Išmokos baisiai vėluoja. Aš kol kas čia esu tik vieną mėnesį, tad dar tik turėčiau gauti pirmą pašalpą. Tačiau mano žentas tik vakar gavo pinigus už birželį, todėl nujaučiu, kad ir aš kol kas nieko negausiu", – kiek piktoku tonu kalbėjo Vilniaus darbo biržoje sutikta Lina.

Kiti bedarbiai taip pat sakė pinigų nematę jau daugiau nei mėnesį.

"Jei negausiu pinigų, turbūt eisiu elgetauti. Nežinau, ką daugiau daryti. Iki šiol man sūnus padėdavo, bet praeitą mėnesį ir jis neteko darbo, o santaupų neturime", – vos tramdydama ašaras guodėsi jau beveik pusmetį darbo negaunanti Zoja.

Išmokos padidėjo penkiskart

Liūdnų žinių apie beveik pusantro mėnesio vėluojančias išmokas neslėpė ir Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika. Vilniuje bedarbio pašalpų už birželį laukia 800 žmonių, jiems liko išmokėti apie 7 mln. litų. Pašalpos už liepą turėtų būti pradėtos mokėti nuo rugpjūčio 10-osios.

"Vėluoja išmokos, kur jos nevėluos, kai tokia bedarbių armija. Gaila žmonių, jie kasdien ateina arba skambina – guodžiasi, keikiasi, verkia, bet niekuo jiems negalime padėti. Daugiau pinigų tiesiog neturime, ministerija tik tiek skyrė", – sakė E.Valeika.

Anot jo, problema ta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuodama, kiek lėšų skirti teritorinėms darbo biržoms, rėmėsi pernykščiais rodikliais ir niekas nesitikėjo, kad bedarbių šiemet bus tiek. Pernai Vilniaus teritorinė darbo birža per mėnesį vidutiniškai išmokėdavo apie 3 mln. litų pašalpų ir išmokų, šiemet penkis kartus daugiau – apie 15 mln. litų kiekvieną mėnesį.

Panaši padėtis ir Kaune. Čia vėluojančių pašalpų laukia 4,7 tūkst. gyventojų, arba apie 40 proc. visų gaunančių išmokas. Jiems Kauno darbo birža skolinga apie 3,7 mln. litų. Nedarbo pašalpų čia vidutiniškai išmokama apie 9 mln. litų, pernai šis skaičius buvo apie tris kartus mažesnis.

Skolos auga didmiesčiuose

Teritorinėms darbo biržoms pinigus skirstanti Lietuvos darbo birža stengiasi rasti visiems priimtinus sprendimus, tačiau skolų išvengti esą nepavyksta – ir valstybės biudžete taip pat žioji didžiulė skylė.

"Skola yra, nes negauname pinigų iš biudžeto. Bendra skola siekia maždaug 22,6 mln. litų, tačiau šis skaičius kiekvieną dieną kinta", – sakė Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė.

Anot jos, didžiausios skolos yra didžiausiose darbo biržose, pavyzdžiui, Vilniuje, nes čia registruojama daugiausia bedarbių.

"Kelmės, Pakruojo, Švenčionių darbo biržos visiškai atsiskaičiusios, tačiau kai staiga užplūsta bedarbiai, padėtis ir ten būna visai kita", – teigė B.Balynienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, padėtis keičiasi kiekvieną dieną, gaunami pinigai pervedami teritorinėms darbo biržoms. Tai esą dinamiškas procesas, priklausantis ne vien nuo to, kiek bus pervesta lėšų, bet ir nuo registruojamų naujų bedarbių, kurie turi teisę į išmokas. Liepos pabaigoje teisę į nedarbo draudimo išmoką turėjo beveik 79,3 tūkst. bedarbių.

Skaičiai ir faktai

Nedarbas Lietuvoje per mėnesį išaugo 0,4 procentinio punkto ir rugpjūčio 1 d. siekė 9,7 proc.

Rugpjūčio 1 d. registruota 209,9 tūkst. bedarbių, arba 9,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Per praėjusį mėnesį į darbo biržas iš viso kreipėsi 30,9 tūkst. asmenų – 4,4 tūkst. daugiau negu birželį.

Liepą bedarbių gretas papildė triskart daugiau absolventų negu birželį. Buvo registruota 5,8 tūkst. absolventų, o tai sudarė 18,7 proc. visų bedarbių. Nuo metų pradžios į šalies darbo biržas, ieškodami darbo, kreipėsi 11,8 tūkst. absolventų – 5,2 proc. visų bedarbių.

Darbo biržoms tarpininkaujant liepą įdarbinta 12,6 tūkst. žmonių. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 6,2 tūkst. bedarbių.

Liepą nedarbo lygis kilo visose apskrityse. Nedarbas mažėjo trijose savivaldybėse: Varėnos, Palangos ir Skuodo, o Lazdijų – liko toks pat.

Didžiausias nedarbas buvo Druskininkų (13,8 proc.), Panevėžio (13,3 proc.), Mažeikų rajono (13,2 proc.), Akmenės rajono (13,1 proc.), Ignalinos rajono ir Vilniaus rajono (13 proc.), Šalčininkų rajono (12,9 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringos (2,8 proc.), Trakų rajono (5,6) ir Elektrėnų (5,5 proc.) savivaldybėse.

Liepą buvo registruota per 11 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, dažytojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, siuvėjams, dailidėms, staliams, padavėjams, bufetininkams, suvirintojams.

Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinta daugiau kaip 67,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų, per 26 tūkst. bedarbių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, beveik 10,4 tūkst. asmenų pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža