Žvakutės per Vėlines degs ir ant tų mirusiųjų kapų, kurių artimieji išvykę gyventi į užsienį arba įsikūrę kitame Lietuvos krašte. Tokius kapus aplankys samdomi prižiūrėtojai, kuriems spalis kasmet – pats darbymetis.

Klientai – emigrantai

Įmonės „Ostera“ darbuotoja Aušra Antanaitienė suskaičiavo, kad prieš Vėlines darbų šiemet padaugėjo trečdaliu. Dažniausi klientai – į Airiją, Didžiąją Britaniją emigravę jauni lietuviai ir pagyvenę žmonės, kurių artimųjų kapai toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Daugiausia kapinių trijų darbuotojų brigada prižiūri Kauno, Kėdainių, Ukmergės rajonuose, tačiau esant reikalui vyksta ir į kitus Lietuvos kraštus.

„Dažniausiai mūsų klientai būna sudarę ilgalaikės priežiūros sutartis. Tačiau prieš Vėlines visada atsiranda tokių, kurie nori, kad kapus sutvarkytume tik kartą. Pirminis sutvarkymas kainuoja nuo 100 litų – klojame dangą, išrauname piktžoles, sodiname želdinius. Jeigu sutartis ilgalaikė, tvarkymas kainuoja apie 50 litų už kartą. Tokiu atveju paprastai į kapines važiuojame penkis šešis kartus per metus“, – pasakojo A.Antanaitienė.

Uždega žvakutes

Jeigu klientai pageidauja, į prižiūrėtojų pareigas gali įeiti ir kapinių lankymas per pačias Vėlines. „Uždegti žvakučių važiuojame paskutinę spalio arba pirmąją lapkričio dieną“, – sakė A.Antanaitienė.

Pats darbų įkarštis šiuo metu ir kapinių prižiūrėtojui Simonui Kulevičiui. Vyras pasakojo, kad vasarą gyventojai dažniausiai prašo kapavietes išbetonuoti, pastatyti paminklus. Likus mėnesiui iki Vėlinių prasideda paprastesni darbai: vežamos žemės, grėbiami lapai, sodinamos gėlės.

Pagrindiniai S.Kulevičiaus klientai – taip pat emigrantai arba prastos sveikatos senjorai, gyvenantys per toli nuo savo giminių kapų, kad galėtų patys juos tvarkyti.

Vengia augalų

Kiek kitokias tendencijas pastebi įmonės „Kapų meistrai“ atstovas Romualdas Šerėnas. Pasak jo, šiemet gyventojai labiau domisi antkapių bei tvorelių įrengimu, o ne kapinių želdinimu ir švarinimu.

„Anksčiau žmonės užsisakydavo kapų sutvarkymo paslaugas, bet dabar pastebime, kad tvarkosi patys. Žmonėms gaila leisti pinigus kapų priežiūrai“, – teigė R.Šerėnas.

Samdyti kapinių prižiūrėtojų, pasak R.Šerėno, nebenori net tie, kurie išvažiuoja gyventi į užsienį. Kapų tvarkymo problemą jie išsprendžia kitaip. Išvykusieji pasirūpina tokia kapavietės danga, kad nereikėtų sodinti augalų, o nukritusius lapus nupūstų vėjas.