Lietuvoje importuota 72 proc. suvartotos elektros, 35 proc. - Švedijos, 33 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 32 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Ženkliai išaugus kainoms Šiaurės šalyse, importo srautas į Baltijos šalis per „Nordbalt" ir „Estlink" jungtis sumažėjo 38 proc., tuo tarpu iš Lenkijos importas padidėjo 78 proc. Baltijos šalyse 8 proc. padidėjusį suvartojimą dengė išaugusi vietinė generacija. Latvijoje ir Estijoje vietinė gamyba išaugo atitinkamai 19 proc. ir 15 proc. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. daugiau ir sudarė du trečdalius visos pagaminamos elektros energijos Baltijos šalyje, o vėjo ir hidroelektrinių gamyba didėjo atitinkamai 86 proc. ir 2 proc. Tuo tarpu, Lietuvoje šiluminės elektrinių gamyba smuko 57 proc., o vėjo generacija padidėjo beveik 3 kartus ir bendra šalies gamyba išaugo trečdaliu.

Spalio 9-15 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 42 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 21 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 50 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 39 proc., o Lietuvos kryptimi - 21 proc. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 54 proc., Švedijos kryptimi - 3 proc.