Vidutinis mokytojo atlyginimas galėtų didėti pusšimčiu eurų

Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad kitąmet keturiems mėnesiams – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. – mokytojų atlyginimams papildomai numatyta 17,4 mln. eurų. Šios lėšos, pasak ministerijos atstovų, leis įgyvendinti pirmą etatinio darbo užmokesčio modelio įvedimo etapą. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių turėtų pakilti iki 957 eurų (742 „į rankas“).

„Visiškai etatinis darbo užmokesčio modelis diegti bus baigtas 2019 metais, iš viso jam įvesti iš valstybės biudžeto bus skirta 93 mln. eurų. 2019 metais vidutinis atlyginimas turėtų siekti 1044 eurus neatskaičius mokesčių.

Atkreipiame dėmesį, kad darbo krūvį, jo sandarą ir atlyginimus mokytojams nustato mokyklų vadovai. Įvedus etatinį, padaugės mokytojų, turinčių pilną darbo krūvį, atitinkamai augs ir jų atlyginimai. Tačiau kiekvienas atvejis bus individualus“, – laiške LRT.lt rašo ministerijos atstovai.

Premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė LRT.lt sako, kad nors atlyginimai yra svarbūs, rengiamasi taikyti kompleksines priemones tam, kad mokytojų padėtis taptų geresnė.

„Visiems įdomiausia – atlyginimų pakėlimas, tačiau į mokytojų situaciją yra žiūrima kompleksiškai, suprantant, kad vienas dalykas situacijos nepakeis. Reikia nepamiršti, kad keisis mokinio krepšelio finansavimas – tam irgi yra numatyta papildomų lėšų, kurios neabejotinai pasieks pedagogus.

Taip pat yra galvojama, kaip padėti pedagogams, ypač regionuose, kurie neturi pilno darbo krūvio, įgyti antrą specialybę, mokyti antros srities. Tikimės, kad dėl visų šių priemonių pedagogai turėtų pajusti ir atlyginimų, ir krūvio padidėjimą“, – kalba U. Kaunaitė.

Tikisi ir tarnybinio atlyginimo koeficiento kėlimo

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad nors mokytojų atlyginimai kils, tai bus ne atlyginimų didinimas, o darbo apmokėjimo sistemos keitimas ir teisybės atstatymas.

„Ir pati ministrė kalba, ir mes traktuojame, kad tai nėra atlyginimų didinimas, tai yra savotiškas teisybės atstatymas. Atlyginimai kils, nes bus apmokama didesnė dalis darbų. Be abejonės, tai, kad atlyginimas bus mokamas teisingiau, tenkina.

Kalbama tik apie studijų kokybę, tačiau nekalbama apie darbo sąlygas tas studijas pabaigusiems.

Tačiau apie atlyginimų didinimą kol kas konkrečiai nekalbama, nors yra tariamasi, kad, svarstant kitų metų biudžetą, bus kalbama ir apie galimybę didinti atlyginimus, mokant kitokia sistema“, – teigia A. Jurgelevičius.

Pasak pašnekovo, tam, kad mokytojų poreikiai būtų patenkinti, reikia dviejų žingsnių – etatinio darbo apmokėjimo bei tarnybinio atlyginimo koeficiento kėlimo.

„A yra pasakyta, B – kol kas dar ne. Jei nebus pajudintas šis klausimas, Lietuvoje tiesiog pritrūks mokytojų. Kasmet jų iš darbo išeina po porą tūkstančių. Skaičiuojame, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą, etatų bus maždaug tiek, kiek bus likę mokytojų 2019-aisiais, o 2020-aisiais, jei situacija nesikeis, jauni neateidinės ir jų pritrūks, nepaisant visų „užkalbėjimų“. Kitaip aš nepavadinčiau ministrės dėstomų planų apie jaunų žmonių pritraukimą. Kalbama tik apie studijų kokybę, tačiau nekalbama apie darbo sąlygas tas studijas pabaigusiems. Taigi, turi keistis ir darbo sąlygos, o vienas iš kriterijų – atlyginimas“, – pažymi A. Jurgelevičius.

Tikisi pakelti mažiausiai uždirbančių medikų algas

Pasak premjero patarėjo sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Pauliaus Gradecko, derybose su medikų atstovais susitarta, kad nuo 2018-ųjų gegužės 20 proc. didės Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio fondas, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.

„Žinome, kad tam prireiks 70–90 mln. eurų, pinigai yra suplanuoti. Profesinės sąjungos turės žmones, kurie vykdys stebėseną, kaip vienoje ar kitoje įstaigoje keičiasi darbuotojų atlyginimai, ar pinigai naudojami tam, kam jie skiriami.

Taip pat sutarta iki balandžio 1 d. parengti ir pasirašyti kolektyvinės sutarties priedą, nurodantį, kaip tie pinigai turėtų būti padalyti įstaigoje. Labai intensyviai kalbame ir apie atlyginimo „grindis“, – pasakoja P. Gradeckas.

Pašnekovas pažymi, kad nors 2016-aisiais medikų atlyginimas buvo didinamas 6 proc., 2017-aisiais – 8 proc., didinimas nebuvo pakankamas, kad medikų bendruomenė jį pajaustų, kai kur problema buvo ir netinkamas pinigų atlyginimams panaudojimas.

„Mūsų nuomone, problema buvo ta, kad nors ministras savo įsakyme rekomenduodavo visą pinigų sumą skirti atlyginimų didinimui, ligoninės vadovai galėjo nuspręsti, ar ta suma bus naudojama atlyginimams. Buvo tokių atvejų, kuomet buvo dengiamos dėl blogos vadybos susidariusios skolos, kiti įsipareigojimai, bet ne keliami atlyginimai.

Dar didesnė problema buvo ta, kad vadovai atlyginimus keldavo savo nuožiūra, nebūtinai kreipdami dėmesį į mažiausiai uždirbančius, buvo didindami ir taip dideli ligoninės gydytojų–„žvaigždžių“ atlyginimai“, – kalba premjero patarėjas.

Prašymui įvesti atlyginimo „grindis“ priešinasi gydymo įstaigų vadovai

Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas teigia, kad diskusijose buvo nusibrėžtas tikslas pasiekti trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (VDU) vidutinį gydytojo atlyginimą 2020-asiais (šiuo metu VDU yra 690,5 eurų „į rankas“ – LRT.lt).

„Suskaičiavome, kad tam trejus metus yra reikalingi atlyginimų pakėlimai po mažiausiai 20 proc. Tačiau norime truputį pertvarkyti pačią atlyginimų sistemą, kad atsirastų bazinis gydytojo atlyginimas (1400 eurų), už kurį mažiau gydytojai negautų. Normaliame pasaulyje yra ta atlyginimo apatinė riba.

Tačiau juntamas didelis gydymo įstaigų vadovų pasipriešinimas tokiam sprendimui. Tokios tvarkos įvedimas išspręstų ir tą problemą, kad gydymo įstaigų vadovai kartais leidžia sau pakelti atlyginimus savo nuožiūra, o ne tiems ir taip, kaip labiausiai reikėtų“, – kalba L. Labanauskas.