24-erių metų Titas prieš mažiau nei metus išsikraustė iš tėvų, tačiau ne į nuosavą būstą, o į nuomojamą. Pasak jo, šiuo metu įsigyti būstą Lietuvoje jo amžiaus žmonėms beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto kainos neįkandamos, o pasiimti paskolą iš banko neturint daug darbo patirties – irgi neišeina.

„Šiuo metu seku būsto kainas. Krizės metu jos labai pakilo. Sunku surasti padorų variantą, nes esu dirbantis studentas“, – sakė Titas Rudzinskas.

Vaikinas įsitikinęs, kad šiais laikais iki 30-ies metų įsigyti savo nuosavą būstą – neįveikiama misija daugeliui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nelabai įmanoma, kadangi šiuo metu Lietuvoje gana smarki krizė. Ne tik maisto produktai, bet ir būstas kainuoja daugiau nei prieš tai. Manau, įsigyti būstą įmanoma iki 40-ies, bet sunkiai iki 30-ies“, – svarstė studentas.

Kai kurios Europos šalys, matydamos, kad žmonėms vis sunkiau nusipirkti būstą, skuba padėti savo gyventojams. Pvz., Portugalijos vyriausybė paskelbė, kaip padės vietos gyventojams, norintiems įsigyti nekilnojamojo turto.

„Niekas neturėtų ignoruoti poveikio būstų rinkai dėl palūkanų didėjimo ir nuomos kainų augimo. Dėl šios priežasties ministrų kabinetas patvirtino programą „Daugiau būstų“. Ja bandysime spręsti visas būsto įperkamumo problemas“, – sakė Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa.

Lietuvoje būsto kainos kilo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos pastaraisiais metais.

Portugalijos vyriausybė sieks didinti nekilnojamojo turto pasiūlą, mažins nuomos kainas ir teiks paramą šeimoms, mokančioms dideles būsto paskolas.

Pagalbos reikėtų ir Lietuvos gyventojams, kadangi, pasak ekonomistų, būsto įperkamumas pastaraisiais metais krito į seniai regėtas žemumas.

„Lietuvoje būsto kainos kilo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos pastaraisiais metais ir perkamumas suprastėjo. Prisidėjo ir pakilusios palūkanų normos“, – pažymėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nors valstybė remia šeimas, nusprendusias įsigyti būstą regionuose, šiemet tai padaryti gali būti sudėtingiau. Ministerija ruošiasi remti mažiau šeimų, svarstoma, kad jos negalėtų pirkti būstų žiedinėse savivaldybėse, būtų nustatytos būsto vertės lubos.

„Būtų ribojama ir būsto vertė, nes dabar žmonės gali įsigyti bet kokį būstą ir vis tiek gauti paramą. Nėra jokios prievolės tiems žmonėms gyventi tame būste, turi turėti tik nuosavybę. Tačiau ar jie ten ir toliau gyvena, dirba regione, kuriame įsigijo tą būstą, tokios informacijos neturime“, – spragą dėstė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Yra svarstymų keisti ir amžiaus ribą, iki kada subsidijos bus dalijamos. Šiuo metu parama šeimoms teikiama iki 36-erių metų. Subsidijoms šiemet skirta tris kartus mažiau lėšų nei pernai – 8 mln. vietoj buvusių 25 mln. eurų.

Savivaldybių asociacija kritikuoja ministerijos siūlymus ir tikina, kad ši parama tikrai pasiteisino.

„Labai aktyviai jaunos šeimos, kurios ketina įsigyti pirmąjį būstą, sulaukia valstybės paramos. Labai intensyviai naudojasi tokiu paramos būdu. Laukiančiųjų eilėje yra dešimtys kiekvienoje savivaldybėje“, – akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Tiesa, ekonomistai sako, kad, siekiant didinti būstų įperkamumą, gyventojams reikia ne paramos, o didesnių atlyginimų.

Šiuo metu laukiančiųjų būsto paramos eilėje – apie 800 šeimų. Praėjusiais metais šia parama pasinaudojo per 1,5 tūkst. jaunų šeimų.